Augalų kategorijos

lazdyno-medis
Dauguma lazdynų nuo seno auginami soduose dėl skanių vertingų riešutų ir grožio. Ypač populiarūs geltonlapiai ir raudonlapiai, taip pat skiepyti medelio formos lazdynai. Lotyniškas lazdynų pavadinimas Corylus kilęs iš graikiško žodžio korys – šalmas, nes riešutus gaubia šalmo formos sijonėlis.
Corylus šeimai priklauso iki 20 rūšių lazdynų, paplitusių vidutinio klimato Europos, Rytų Azijos ir Šiaurės Amerikos miškuose.
Paprastasis lazdynas (medis sode)
Paprastasis lazdynas (riešutas ant šakos)
Paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.) auga Rytų ir Vakarų Europoje, Kryme ir Kaukaze. Tai iki 5 m aukščio krūmai pilka žieve ir beveik apvaliais, nulėpusiais lapais. Žydi anksti pavasarį, kol dar neišsiskleidę lapai. Vyriški žiedai – žirginėliai, o moteriški su raudonomis siūlo formos piestelėmis. Vaisiai – apvalūs arba pailgi riešutai.
Jauni lazdynai auga labai lėtai, paskui greičiau. Pakenčia paunksmę, bet visai negaudami saulės nustoja derėti. Atsparūs šalčiui, gerai auga drėgnose, derlingose žemėse. Dauginami sėklomis, šaknų atžalomis, atlankomis, auginiais ir kero dalimis.
Sodybose dažniausiai auginami dekoratyvinių formų paprastieji lazdynai. ‘Albo-variegata‘ formos lazdynų lapai su baltu apvadu, ‘Aurea‘ – auksiniai geltonais lapais ir geltonais ūgliais (saulėtoje vietoje spalvos ryškesnės), ‘ Aureo-marginata‘ – lapais su geltonu apvadu. ‘Quercifolia‘ formos lazdynų lapai panašūs į ąžuolo lapus, ‘Pendula’ lazdynai svyrančiomis šakomis ir skėčio formos vainiku. Labiausiai paplitę raudonlapiai (f. atropurpurea) paprastieji lazdynai stambiais, tamsiai purpuriniais arba rudais raudonais lapais. Lietuvoje labai populiarūs ‘Pendula’ ir ‘Aurea’ medelio formos lazdynai. Jie auga greitai, mėgsta derlingą, drėgną, bet neužmirkusią žemę. Labai šaltą žiemą kartais apšąla pirmamečiai ūgliai, bet augalas dėl to nenukenčia.

Gražiausi ir egzotiškiausi ‘Contorta‘ formos lazdynai. Jų šakos kreivos, lyg išsukinėtos, o lapai raukšlėti. Auga labai lėtai.
Dažniausiai prekiaujama skiepytais lazdynais, kurie nelabai atsparūs šalčiui. Vilniaus, Utenos krašte ir Dzūkijoje dažnai apšąla. ‘Contorta‘ lazdynai gražiausi žiemą ir anksti pavasarį, kai žydi.
Yra nemažai derlingų hibridinių lazdynų. Lietuvoje dažniau prekiaujama rusiškais ‘Maskovskij Rubin‘, ‘Maskovskij Rannij‘, Tambovskij rannij‘, ‘Pervenec‘ lazdynais.

Didysis lazdynas (medis kieme)
Didysis lazdynas (riešutas ant šakos)
Didysis lazdynas (Corylus maxima) paplitę Mažojoje Azijoje ir Balkanuose. Tai stambūs iki 10 m aukščio krūmai. Lapai apvalūs arba plačiai ovalūs, dvigubai dantytais pakraščiais, širdišku pagrindu ir smaila trumpa viršūnėle. Vyriški žirginėliai labai ilgi. Riešutų sijonėlis ilgesnis už patį riešutą, jo kraštai plačiai dantyti.
Šalčiui atsparūs. Labai gražūs raudonlapiai didieji lazdynai. Tai iki 4 m aukščio krūmai didžiuliais, tamsiai purpuriniais lapais ir rausvais kevalais su ryškiai raudonais sijonėliais. Lietuvoje prekiaujama skiepytais medelio formos raudonlapiais didžiaisiais lazdynais.
Turkiškas lazdynas (medis sode)
Turkiškas lazdynas (riešutas ant šakos)
Turkiškas lazdynas (Corylus colurna) natūraliai auga Kaukaze, Mažojoje Azijoje ir Balkanuose. Užauga iki 20 m aukščio, lapai tamsiai žali, labai anksti išsprogsta ir ilgai žaliuoja. Riešutus gaubia tankiai karpytas sijonėlis aštriais dantukais.
Auga greitai, pakenčia pavėsį ir sausrą, atsparūs šalčiui. Dauginami sėklomis, atlankomis ir skiepijami. Dažniau auginami ‘Atropurpurea’ formos lazdynai tamsiai purpuriniais lapais ir raudona riešutų luobele.
Mandžiūrinis lazdynas (medis kieme)
Mandžiūrinis lazdynas (riešutas ant šakos)
Mandžiūrinis lazdynas (Corylus mandshurica Maxim.) daugiastiebiai, iki 4-5 m aukščio krūmai. Šakojasi tik stiebų viršūnės. Lapai rudenį oranžiniai arba geltoni su auksiniu atspalviu. Riešutai sutelkti po 3-4, jie pailgi, smailiu galiuku ir labai kietu kevalu. Sijonėliai 2-3 kartus ilgesni už riešutus, siauro cilindro formos. Mandžiūriniai lazdynai gerai auga paunksmėje ir gausiai dera, bet reiklūs drėgmei. Persodinti gerai prigyja, galima karpyti. Dauginami sėklomis, šaknų atžalomis, kero dalimis.

Lazdynai sodinami spalį arba anksti pavasarį, šaknys pamirkomos molio ir mėšlo košelėje. Gerai auga derlingame priemolyje. Prastoje žemėje kasamos 60×50 cm dydžio duobės, pridedama komposto (10-15 kg) ir mineralinių trąšų (200 g superfosfato ir 50 kalio druskos).
Vasarą pakrūmės purenamos, mulčiuojamos nupjauta žole. Labai sausais metais laistoma, kasmet tręšiama mineralinėmis, o kartą per 2-3 m. – organinėmis trąšomis. 5-6 m. krūmai išretinami (paliekama 6-10 šakų), kad gautų daugiau šviesos. Išpjaunamos senos, sužalotos arba ligotos šakos, nereikalingi jauni ūgliai.

Pasitaiko, kad šaltą žiemą žūva vyriški žiedai arba jie išsiskleidžia anksčiau negu moteriški, todėl lazdynai žydi, bet neapsidulkina ir nedera. Sodyboje reikėtų auginti keletą skirtingu laiku žydinčių lazdynų, bet juos nesunku apdulkinti ir patiems. Žirginėlių žiedadulkes surinkite į popierinę tūtelę ir laikykite šaldytuve (0°C temperatūroje; saulėje jos iš karto žūva). Išsiskleidę moteriški žiedai apdulkinami minkštu šepetėliu. Nedidelį krūmą galima apeiti per 15-20 min.

Rudenį ką tik pasodinti lazdynai patrumpinami iki 20-25 cm. Jeigu stiebų daug, jie tvirti ir sveiki, lazdynus nupjaukite tik iki 50 cm.
Kitą vasarą ir rudenį genėti nereikia. Trečiųjų metų pavasarį išpjaunamos per tankiai augančios šakos ir per toli nuo krūmo išlindusios šaknų atžalos.
Rugsėjį aplaužius stipriausių šoninių ūglių viršūnes (per du lapus nuo paskutinio išsišakojimo), lazdynus galima priversti derėti anksčiau. Viršūnes nulaužkite ir palikite kabėti ant krūmo. Jos nukerpamos tik žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį, kai išsprogsta žirginiai.