Augalų kategorijos
Šiuos išskirtinio grožio, “aristokratiškus” kilme ir išvaizda augalus prižiūrėti nėra labai sunku. Svarbiausia išrinkti šiltesnę, nuo žvarbių vėjų apsaugotą vietą ir purią, laidžią, derlingą dirvą. Šie augalai nemėgsta sunkaus priemolio ir molio, bet dar labiau – sauso priesmėlio.
Sodindami Magnolijas iškaskite didelę duobę ir pripilkite ją derlingos žemės arba gerai perpuvusio komposto ir rūgščių durpių mišinio. Japoninės, agurkinės, Lebnerio ir žvaigždinės magnolijos bei jų kultivarai gali augti ir neutralioje (pH 6-7) žemėje, kitų rūšių ir kultivarų magnolijos mėgsta rūgštelę ir visiškai nepakenčia kalkingų dirvų. Ypač reiklios Magnolia hypoleuca, Magnolia liliiflora, Magnolia salicifolia, Magnolia sieboldii, Magnolia soulangeana, Magnolia tripetala ir jų kultivarai bei ‘Ann’, ‘Betty’, ‘Elizabeth’, ‘Galaxy’, ‘Heaven Scent’, ‘Jane’, ‘Judy’, ‘Pinkie’, ‘Ricki’, ‘Sayonara’, ‘Star Wars’, ‘Susan’ magnolijos.
Magnolijų šaknys paviršinės, ilgos, mažai šakotos ir trapios, todėl sodinkite atsargiai, su dideliu (ne tiek giliu, kiek plačiu) žemės grumstu ir gausiai laistykite, kol gerai įsišaknija. Pomedžius ravėkite labai atsargiai, dažnai mulčiuokite (geriausia durpėmis), sausesniu oru būtinai palaistykite. Rudenį stipriau pašąlus storai mulčiuokite sausais lapais arba durpėmis. Žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį pasaugoti nuo saulės. Jeigu magnolijas žiemai uždengėte, dangą nuimkite po truputį, iki balandžio vidurio. Neuždengtus augalus vasario ir kovo mėn. užpavėsinkite iš pietų pusės, kad nenudegintų saulė.
Pavasarį ir birželio pradžioje magnolijas naudinga patręšti kompleksinėmis trąšomis arba raugintomis srutomis. Vėliau geriau netręšti, nebent azoto neturinčiomis kalio, fosoro trąšomis su mikroelementais (jeigu dirva labai prasta). Magnolijų nereikia genėti, sausos ir nušalusios šakos išpjaunamos kovo mėn. arba kai pradėda sprogti pumpurai ir aiškiai matyti negyvos šakelės. Žiedų taip pat geriau neskinti, nes tai žaloja medelį. Rūšinės magnolijos pradeda žydėti tik sulaukusios 10 ar 15, kultivarai – 4-6 metų.
Žiemai atspariausios japoninės, taip pat Žvaigždinės ir Lebnerio Magnolijos. Jų galima nedengti, nebent labai jaunas. Kitas magnolijas verčiau pridengti. Vėlyvos pavasario šalnos kartais nušaldo anksti žydinčių magnolijų žiedus. Ligos ir kenkėjai šių augalų nepuola.
Jeigu subrandina sėklas, rūšines magnolijas geriausia jomis ir dauginti. Nuvalytos sėklos stratifikuojamos (2 mėn. šiltai, kambaryje, ir 3 mėn. šaltai, 0-5°C temperatūroje, arba tik šaltai) ir pavasarį sėjamos į dėžutes lauke. Lietuvoje sėklas subrandina tik japoninės (ne kasmet) ir žvaigždinės (retai) magnolijos. Kitos rūšių ir kultivarų magnolijos skiepijamos (geriausiai skiepyti į japonines arba žvaigždines magnolijas) arba dauginamos vasaros auginiais. Kultivarai šaknijasi geriau už rūšinius augalus. Geltonžiedės ir agurkinės magnolijos auginiais nesidaugina.
Audringa magnolijinių augalų jaunystė praėjo neramiais mezozojinės eros laikais – jie atsirado juros (prieš maždaug 200-150 mln. metų) ir plačiai paplito kreidos periode (prieš 140-70 mln. metų) – kartu su dinozaurais. Tačiau magnolijos neišnyko, beveik nepakitusios jos sulaukė žmogaus ir buvo pripažintos jo sukurtoje civilizacijoje.
Mokslininkai ir sodininkai prognozuoja magnolijų klestėjimą. Iš sunkiai pasiekiamų Rytų Azijos sričių į Europą ir Ameriką atvežama vis naujų rūšių, kasmet sukuriama naujų hibridų ir kultivarų. O paskutinių dešimtmečių molekuliniai ir genetiniai tyrimai žada dar rimtesnių pasikeitimų magnolijų pasaulyje. Keleto negausių ir retų magnolinių šeimos genčių (Michelia L., Manglietia Bl.) augalai iš tropinių pietryčių Azijos sričių pasirodė genetiškai labai artimi magnolijoms. Selekcininkai jau kryžmina juos (ypač raudonžiedes Manglietia insignis (Wallich) Bl.), tikėdamiesi, kad nauji kultivarai bus atsparūs šalčiui kaip magnolijos ir turės ryškius žiedus (nuo baltų iki oranžinių, raudonų ir rudai purpurinių) bei svaiginantį aromatą kaip Manglieta arba Michelia . Kitas atradimas skatina imtis biocheminių magnolijų tyrimų. Visai neseniai (mokslinis straipsnis paskelbtas 2003 m. birželį) grupė JAV mokslininkų nustatė, kad magnolijų vaisiuose yra medžiagų, stabdančių vėžį ir nežalojančių žmogaus organizmo.
Magnolijų auginimas Lietuvoje
Seniausiai ir dažniausiai Lietuvoje auginamos Japoninės Magnolijos (Magnolia Kobus DC.). Auga vidutiniškai greitai, gyvena kelis šimtus metų, žydėti pradeda sulaukusios 10-15 metų ir gausiai žydi kasmet. Stambūs, šiltų “kailinukų” (pūkuotų dengiamųjų žvynelių) saugomi žiediniai pumpurai išsprogsta balandžio pabaigoje.
Paskutinę balandžio arba pirmąją gegužės savaitę išsiskleidžia švelniai kvepiantys žiedai su 6 baltais, kartais su rausva dėmele prie pamato, žiedlapiais.
Šimtai 8-10 cm skersmens žiedų ant tamsių, beveik juodų, dar belapių šakų viršūnių atrodo pasakiškai. Žydi apie 2-3 savaites, žiedus apdulkina vabalai.
Lietuvoje sėklos subręsta tik ypač palankiais metais. Sutelktiniai vaisiai primena kankorėžius, juose daug stambokų sėklų, su mėsingu, aliejingu raudonu apvalkalu. Į japoninių magnolijų sėjinukus skiepijamos įvairių kultivarų ir jautresnių rūšių magnolijos. Šiaurinis japoninės magnolijos varietetas (M. kobus DC. var. borealis Sarg.) skiriasi tankesnėmis kreivokomis šakomis, jis atsparesnis šalčiui. Žydi tik sulaukęs keliolikos ar 20 metų.
Agurkinė Magnolija (Magnolia Acuminata (L.) L.) taip pavadintos dėl panašaus į agurką vaisyno. Kilusios iš Šiaurės Amerikos. Žiedai puodelio formos, metalinio, žalsvai melsvo arba gelsvai žalio atspalvio, skleidžiasi kartu su lapais (gegužės pabaigoje – birželio mėnesį), todėl juos sunku pastebėti. Tanki, bet siaura laja ir dideli (iki 24 cm ilgio) elipsiški lapai labai puošnūs. Žiemą palyginti atsparios, Estijoje auga keletas žydinčių medžių. Lietuvoje retos.
Gluosnialapė Magnolija (Magnolia Salicifolia (Sieb. et Zucc.) Maxim.) natūraliai paplitusios Japonijoje. Tai mažas medelis arba poros metrų aukščio krūmas. Lapai siauri, iki 12 cm ilgio, panašūs į gluosnio lapus. Žiedai iki 13 cm skersmens, balti, sudaryti iš 6 siaurų žiedlapių, išsiskleidžia anksčiau už lapus. Žiedai, sutrinti lapai, žievė ir mediena dvelkia anyžius ir citrinas primenančiu aromatu. Lietuvoje gana jautrios šalčiui.
Kiaušiniškoji Magnolija (Magnolia Hypoleuca Sieb. et Zucc., anksčiau buvo vadinamos Magnolia Obovata Thunb.) taip pat kilusios iš Japonijos. Išsiskiria įspūdingo dydžio atvirkščiai kiaušiniškais lapais (iki 40 cm ilgio) ir žiedais (iki 20 cm skersmens). Žiedai gelsvai balti, su raudonais kuokeliais viduryje, labai kvapūs, pražysta vasaros pradžioje. Lietuvoje žiemai reikėtų pridengti.
Lebnerio Magnolija (Magnolia x Loebneri Kache) – japoninės ir žvaigždinės magnolijų hibridas. Krūmas arba mažas medelis, pradeda žydėti vos kelerių metų amžiaus. Žiedai išsiskleidžia balandžio pabaigoje, balti, kartais rausvo atspalvio, kvapūs, sudaryti iš 12 (kartais 16) siaurų, 6-9 cm ilgio žiedlapių. Palyginti atsparios šalčiui, žiemai reikėtų pridengti tik jaunus augalus.
Skėtinė Magnolija (Magnolia Tripetala L.) savaime auga rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Šis mažas medelis plačia skėčio formos laja užaugina didžiulius (iki 50 x 25 cm) lapus ir kreminius, 15-20 cm skersmens aštraus kvapo žiedus. Žydi gegužės – birželio mėnesį. Kaip ir dauguma kitų magnolijų, žiemai mūsų krašte reikia pridengti.
Sulanžo Magnolija (Magnolia x Soulangeana Soul.-Bod.) yra hibridinės kilmės (Magnolia Denudata x Magnolia Liliiflora). Tai 2-5 m aukščio krūmas arba 5-10 m aukščio medelis. Lapai iki 16 cm ilgio, žvilgantys. Žiedai kvapūs, tulpės formos, sudaryti iš 9 baltų arba rausvų žiedlapių su purpurine dėme prie pagrindo. Žydi gegužės mėnesį, prieš pat išsiskleidžiant lapams. Žiemai gana jautri.
Ziboldo Magnolija (Magnolia Sieboldii K. Koch), kaip ir japoninės, į Europą iš Japonijos atvežtos 1865 metais. Tai platus krūmas arba medelis tamsiai žaliais lapais ir kvapiais baltais žiedais su 9-12 žiedlapių. Pirmieji žiedai išsiskleidžia gegužę, kiti paeiliui pražysta birželio – rugpjūčio menesiais. Žiemai būtina dengti.
Iš Japonijos kilusi ir Žvaigždinė Magnolija (Magnolia Stellata (Sieb. et Zucc.) Maxim.). Labai panašios į japonines, bet gerokai mažesnės. Žiedai balti, sudaryti iš 12-30 siaurų baltų žiedlapių, kurie žydėjimo pabaigoje dažnai parausta. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, kartu su japoninėmis magnolijomis arba keletą dienų vėliau. Žiemai uždengiami tik jauni sodinukai.
Pirksiu