Medėjantys bijūnai

Medėjantys bijūnai (ang. Tree Peony) sudaro 6 rūšių šeimą. Plačiau auginami krūminiai bijūnai (Paeonia suffruticosa), geltonieji (Paeonia lutea), Delavėjaus (Paeonia delavaiji) ir Potanino bijūnai (Paeonia potaninni). Kinijoje jie auga miškuose ir pakalnėse. Žiemos ten šaltos ir snieguotos, vasaros karštos ir sausos. Dekoratyviausi būtent krūminiai bijūnai. Pasaulyje jų užregistruota daugiau kaip 500 veislių, dauguma išvestos Kinijoje. Į Europą medėjančius bijūnus maždaug prieš 300 metų atvežė anglas Joseph’as Banks’as, bet išpopuliarėjo jie visai neseniai.

Tai 1-3 m aukščio puskrūmiai arba krūmai tvirtais sumedėjusiais stiebais. Jauni ūgliai žali. Lapai dvigubai plunksniški, iki 25 cm ilgio, apatiniai nusvirę, pilkai žali, viršutiniai tamsiai žali. Žiedai kvapūs, auga po vieną stiebo viršūnėse. Jie stambūs (iki 25 cm skersmens), įvairių spalvų. Dažniausiai auginami balti, rausvi, rausvi su melsva dėme prie pagrindo ir raudoni.

Jau nuo Šiaurės ir Pietų dinastijos (317-581 m.) epochos laikų tai mylimiausios kinų gėlės. Prie vienuolynų pradėjus veisti sodus, pirmiausiai sodindavo krūminius bijūnus. Jų žiedai buvo laikomi gražiausiais, juos vadino sodo karaliais, iš kurių esą pačios rožės grožio pasivogusios. Kinams pavasarį pražydę krūminiai bijūnai simbolizuoja naujo gyvenimo pradžią, laimę ir sveikatą, užtat juos augina beveik kiekviename kieme.

Bijūnų sodinimas

Bijūnai medėjantys (paeonia)Svarbu, kad medėjantys bijunai būtų iš karto sodinami į tinkamą nuolatinę vietą, nes jie nepakenčia persodinimo. Vienoje vietoje gali augti iki 100 metų! Krūminius bijūnus geriausiai sodinti nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Persodinant šaknys iškeliamos kartu su žemių gumulu. Suaugusių, 3-5 m. amžiaus krūmų plikomis šaknimis verčiau nepirkti – kartais jie iššąla jau pirmą žiemą arba keletą vasarų skursta. Pavasarį bijūnų su plikomis šaknimis apskritai neverta sodinti.

Sodinama į pusiau pavėsį, kad ryte šviestų saulė, o po pietų vainiką apgaubtų šešėlis. Žemė turi būti laidi orui ir vandeniui, patręšta gerai perpuvusiu, susigulėjusiu mėšlu, kaulų miltais ir superfosfatu. Šviežias mėšlas krūminiams bijūnams netinka.

Jeigu gruntinis vanduo yra žemiau negu 2m nuo žemės, bijūnams kaskite 70x70 cm kūgio formos duobę. Paskui dėkite 20-30 cm sluoksnį skaldos arba plytų duženų drenažui. Į molingą žemę pridėkite smėlio, į smėlį – molio, rūgščią žemę pakalkinkite bent iki 6.5 pH. Į duobę kūgiu pripilkite derlingos žemės, įstatykite augalą ir gausiai paliekite, kad būtų galima ištiesinti net menkiausias šakneles. Paskui užpilkite likusia žeme, apspauskite ir vėl paliekite. Šaknies kaklelis turi būti lygus su dirvos paviršiumi. Jeigu gruntinis vanduo labai aukštai, bijūnai sodinami ant supiltos kalvelės. Atstumas tarp augalų, jeigu sodinama grupė, ne mažiau kaip 1.5 m.

Bijūnų auginimas ir priežiūra

Medėjančių bijūnų auginimasPeržydėję žiedai nuskinami per keletą cm nuo viršutinių lapų. Pavasarį išpjaunami seni, ligoti ir apmirę stiebai. Taip krūmai atjauninami ir netrukus priaugina naujų stiebų. Bijūnai atsparūs šalčiui, bet pavasarį gali per anksti išsprogti ir apšalti – stiebus reikėtų pridengti audiniu. Dzūkijoje ir Aukštaitijoje, ypač prie Utenos, jauni krūmai storai mulčiuojami lapais, stambiomis pjuvenomis, uždengiami maišiniu audeklu.

Krūminiai (medėjantys bijūnai) tręšiami 2 kartus per metus – kovą ir iš karto po žydėjimo. Dauginami kero dalimis, atlankomis, pusiau sumedėjusiais auginiais ir skiepijami. 5-6 m. amžiaus krūmai dalijami rugpjūtį. Kiekvienas naujas keras privalo turėti bent po 3 vegetatyvinius pumpurus ir stiprias šaknis, kitaip keletą metų “tupės”, neaugs.

Pusiau sumedėję auginiai pjaunami birželio pabaigoje. Panašiai kaip akiuojant rožes, ant auginio paliekamas pumpuras su lapuku ir “kąsnelis” sumedėjusios žievės. Lapelis nugnybiamas per pusę, kad išgarintų mažiau vandens. Auginiai sodinami 1,5 cm gyliu į dėžutes su durpių ir smėlio (1:1) mišiniu. Dėžutės uždengiamos plėvele, kad būtų šilta ir drėgna. Auginius reikia dažnai purkšti ir lieti; rugsėjo pabaigoje jie persodinami į vazonėlius ir paliekami per žiemą šiltnamyje. Pavasarį daigeliai pradeda sparčiai augti, juos jau galima persodinti į nuolatinę vietą.

Dauginant atlankomis, anksti pavasarį stiebai keliose vietose įpjaunami, nulenkiami į griovelį ir užpilami 8-10 cm sluoksniu žemės. Įpjautose vietose išleidžia šaknis.

Skiepijama rugpjūčio pradžioje į žolinius (baltažiedžius, siauralapius, vaistinius) bijūnus. Poskiepius patogiausia auginti vazonuose. Viršūniniai krūminių bijūnų ūgliai su dviem pumpurais nupjaunami kampu arba trikampiu, o poskiepiai – taip, kad abu sudėjus sutaptų pjūvio vietos. Skiepijimo vieta standžiai apvyniojama polietilenu, daigas užpilamas drėgnomis pjuvenomis ir mėnesį laikomas pavėsyje. Paskui persodinami į šiltnamį arba inspektą, kad apatinis pumpuras būtų 5-7 cm po žeme. Daigeliai mulčiuojami pjuvenomis, kad neperdžiūtų. Į nuolatinę vietą persodinami po 2 metų. Prigyja beveik 100 proc., pražysta po 2-3 metų. Poskiepio krūminiams bijūnams reikia tik tam, kad gautų maisto medžiagų ir išaugintų savo šaknis, vėliau jis sunyksta. Pasodinus per aukštai, sujungimo vieta kyšo iš žemės ir augalai būna priversti maitintis svetimomis šaknimis visą gyvenimą. Jie lėčiau vystosi ir pražysta tik po 6-7 metų. Paprastai visi importuoti krūminiai bijūnai yra skiepyti.

Sėklas reikia stratifikuoti. Šviežiai surinktos ir rudenį pasėtos sudygsta tik po 2-3 metų, sėjinukai pražysta po 6-7 metų.

Užsienio augintojai rekomenduoja verčiau nusipirkti brangų 2-3 m. amžiaus olandų arba amerikiečių selekcijos krūminį bijūną vazonėlyje, negu keletą 5-6 m. amžiaus, bet išvestų Kinijoje arba Japonijoje. Kinų selekcijos krūminiai bijūnai ypač gražūs, pilnaviduriai, žiedai įvairiausių atspalvių (nuo baltos iki beveik juodos, yra žalių ir geltonų), bet prastai žiemoja. JAV dabar labai populiarūs ‘Rocki’ serijos medėjantys bijūnai. Jie užauga iki 2 m aukščio, atsparūs šalčiui, yra pilnavidurių ir pusiau pilnavidurių.