Melsvės

Jeigu kiemą juosia aukšta tvora, auga dideli medžiai arba netoli yra aukšti pastatai, o saulė žemę apšviečia vos keletą valandų per parą – tai ideali vieta Melsvėms (Hosta), kurių dabar sukurta jau daugiau kaip 4000 kultivarų.

Melsvės Lietuvoje auginamos nuo seno, kaimo sodybose yra bent 2-3 veislių kolekcijos — vienspalviais žaliais, melsvais lapais ir būtinai žaliais su baltu apvadu. Nenoriu jūsų nuliūdinti, bet jeigu turite 3 melsves, tai neturite nieko. Šiuolaikiniai kultivarai labai puošnūs ir ryškūs, grožiu jiems prilygsta tik keletas senesnių veislių. Melsvių lapų gali būti įvairių formų ir ilgio – apvalūs, ovalūs, pailgi, labai siauri, gysloti, dygsniuoti, vaškuotų, tiesūs ir banguoti, augantys stačiai ir svyrantys. Jie išsiskiria puikiomis spalvomis ir atspalviais — pilkai mėlyna, įvairių atspalvių pilka, įvairių atspalvių žalia, gelsva ir sodriai geltona, yra net visai baltų melsvių (‘White fever’ lapai balsvi, kai auga ir skleidžiasi, paskui pažaliuoja), su baltais, kreminiais, gelsvais, auksiniais, žaliais ir mėlynai žaliais įvairaus pločio apvadais (nuo poros mm iki pusės lapo). Vienos keičia lapų spalvą kartu su metų laikais, kitos visuomet atrodo vienodai.

Be puikių lapų, melsvės užaugina varpelio formos žiedus ant ilgų kotelių. Kai kurių kultivarų žiedai dideli, kvapnūs ir spalvoti (nuo balkšvų iki purpurinių). Ypač vertinamos melsvės skaisčiai baltais žiedais. Pagal kero dydį melsvės skirstomos į miniatiūrines (kero skersmuo 10-20 cm), smulkias (20-40 cm), vidutines (40-60 cm), stambias (60-90 cm) ir labai stambias (90-150 cm ir daugiau). Tokio dydžio būna 4-5 m. amžiaus augalas.

Melsvės nuo seno plačiai auginamos Japonijoje ir Kinijoje, o Europa jas “atrado” tik 1790 m. Pirmiausiai į Europą pateko Hosta plantaginea ir Hosta Ventricosa . Japonai labai saugojo savo gamtą ir tradicijas, užsieniečiams neleisdavo laisvai keliauti po šalį, ir juo labiau — išsivežti augalus ar gyvūnus. Pirmą melsvių kolekciją surinko ir į Europą atvežė vokiečių gydytojas F. Ziboldas. Taip japonai jam atsidėkojo už pirmąsias akių operacijas ir akių kliniką. Grįžęs į gimtinę F.Ziboldas iki mirties augino ir populiarino melsves, iš ten jos pateko į beveik visus Europos botanikos sodus. Netrukus melsvės pasiekė ir JAV.

Dabar tai vieni iš populiariausių augalų, juos prisimena net saulėtų sklypų šeimininkai, kai užauga jų krūmai ir medžiai. Melsvės geriausiai jaučiasi pavėsyje arba pusiau pavėsyje, kai kurie kultivarai pakenčia ar net mėgsta saulę (dažniausiai geltonlapiai arba margalapiai). Jos pakenčia druskingą žemę, jas sunku numarinti potvyniais, sausromis ir net šalčiu.

Melsvės auga visame pasaulyje, išskyrus tropikus ir labai atšiaurias vietoves. JAV jos puikiai jaučiasi nuo Aliaskos iki Alabamos, Rytų Azijoje auga net Kurilų salose. JAV melsvės — perkamiausi augalai, antroje vietoje — viendienės.

Melsves gali auginti ir patyręs gėlininkas, ir naujokas, net tinginys. Jos kantriai ištveria prastas sąlygas. Tiesa, nereikėtų tikėtis, kad prastai prižiūrimos melsvės bus puošnios ir ryškios. Purioje, drėgnoje ir derlingoje žemėje, pavėsyje arba pusiau pavėsyje keras visuomet bus didesnis, vešlesnis, o lapai ryškesni negu melsvių, kurios auga lengvoje sausoje žemėje ir saulėje.

Baisiausi jų priešai — šliužai ir sraigės (yra melsvių, kurių šie kenkėjai negraužia). Tai buvo ypač aktualu šią drėgną ir vėsią vasarą. Kaip augalo trūkumą reikėtų paminėti ir tai, kad melsvės labai bijo šalnų, todėl pavasarį vėlai pradeda augti, o rudenį palyginti anksti ima spalvinti lapus ir ruoštis žiemai.

Melsvės suformuoja daug trumpų šakniastiebių, iš kurių skrotele auga lapai. Neretai augintojai sezono pradžioje prekiauja tokiomis šaknelėmis (be žemių) su augimo pumpurais. Vėsiame rūsyje, vos drėgnose durpėse plikus šakniastiebius galima išlaikyti mėnesį ar net ilgiau — augalai nenukenčia.

Kai kurios melsvės keičia lapų spalvą visą sezoną. Vienų lapai arba lapų apvadas būna ryškūs ir spalvingi iki vasaros vidurio, o paskui išblykšta arba pažaliuoja, kitų – atvirkščiai, visas grožis išryškėja tik liepos mėn.

Melsvių žiedeliai sutelkti šluotelės formos žiedynuose, kurie iškyla aukštai virš lapų skrotelės. Žiedai būna įvairių spalvų, bet dažniausiai šviesiai arba tamsiai rausvi, purpuriniai su violetiniu atspalviu. Pagal žydėjimą melsvės skirstomos į ankstyvas (iki birželio), vidutiniškai ankstyvas (birželio 1-15 d.), vidutiniškai vėlyvas (birželio 15 d. – rugsėjo 1 d.) ir vėlyvas (rugsėjo mėn.).

Užsienyje populiariausi kultivarai geltonais lapais su žaliu ar žaliai mėlynu apvadu arba mėlynais (žaliais) lapais ir geltonu apvadu. Retai auginami kultivarai raudonais lapkočiais, taip pat šlakuotais ar brūkšniuotais lapais (‘Spilt Milk’, ‘Allegan Fog’ ir pan.).

JAV Melsvių Augintojų Asociacija (AHGA) kasmet renka geriausią metų melsvę. 1996 m. geriausia pripažinta melsvė ‘So Sweet’, 1997 m. – ‘Patriot’, 1998 m. – ‘Fragrant Bouquet’, 1999 m. – ‘Paul’s Glory’, 2000 m. – ‘Sagae’, 2001 m. – ‘June’, 2002 m. – ‘Guacomole’, 2003 m. – ‘Regal Splendor’, 2004 m. – ‘Sum and Substance’, 2005 m. – ‘Striptease’, 2006 m. – ‘Stained Glass’, 2007 m. – ‘Paradigm’, 2008 m. – ‘Blue Mouse Ears’, 2009 m. – ‘Earth Angel’, 2010 m. – ‘First Frost’, 2011 m. – ‘Praying Hands’, 2012 m. –  ‘Liberty’, 2013 m. – ‘Rainforest Sunrise’, 2014 m. – ‘Abiqua Drinking Gourd’, 2015 m. – ‘Victory’, 2016 m. – ‘Curly Fries’, 2017 m. – ‘Brother Stefan’, 2018 m. – ‘World Cup’, 2019 m. – ‘Lakeside Paisley Print’.

Gėlynuose melsvės dera su japoninėmis plukėmis, arizemomis, astilbėmis, bruneromis, blakėžudėmis, pakalnutėmis, auskarėliais, margalapėmis žolėmis, eleborais, heucheromis, viendienėmis, vilkdalgiais, Ziboldo raktažolėmis, plautėmis, uolaskėlėmis, rodžersijomis, rododendrais, spygliuočiais ir paparčiais. Jos tinka pievelių, takų, gėlynų apvadams, sudėtiniams gėlynams, medžių kamienams apželdinti arba kaip fonas žemesniems augalams. Sudėtinėse lysvėse smulkialapėmis melsvėmis, paparčiais, heicheromis ir astilbėmis užkaišomi tarpeliai ir paslepiami negražūs kitų augalų lapai. Iš 4-8 skirtingo dydžio ir spalvų melsvių kultivarų galima suformuoti vienarūšį sudėtinį gėlyną. Saulę mėgstančios melsvės tinka, kaip reikia užpavėsinti pakeltą baseinėlį, vazoną su vandens lelijomis, raganių šaknis. Jos ypač gražiai atrodo prie vandens, prie svyruoklių medelių, fontanų, upelių ir krioklių. Siaurais lapais arba miniatiūrines melsvės ( ‘Stiletto’, ‘Lemon Delight’, ‘Pandora’s box, ‘Baby Bunting’) galima sodinti net alpinariumuose, būtinai papėdėje, kur drėgniau ir mažiau saulės, tarp kitų augalų.

Jeigu nusipirkote plikas šakneles su augimo pumpurais, sodinkite taip, kad augimo pumpurai būtų 3-5 cm po žeme. Jaunų sodinukų lapų forma, gruoblėtumas ir spalva skiriasi nuo suaugusio augalo, todėl tikrąjį melsvės veidą galima pamatyti tik po pusmečio ar metų.

Kaip melsvės jaučiasi jūsų gėlyne, parodo jų lapų spalva. Jeigu mėlynų ar pilkų melsvių lapai išblyškę, pageltę — per daug saulės, jas reikia persodinti į pavėsį. Pavasarį ir rudenį jauni geltonų ir žalių melsvių lapai melsvo atspalvio — per daug tiesioginės saulės, reikia persodinti. Nėra “krokodilo odos” – augalą reikia patręšti ir kantriai laukti, nes kartais gruoblėtumas atsiranda su amžiumi. Per siauras lapų apvadas — per daug saulės, jaunas augalas. Apvadas išnyksta vasaros viduryje — būdinga beveik visoms senų veislių melsvėms.