Našlaitė (gėlė)

Našlaitinių (Violaceae) šeimos augalas. Gentyje yra apie 400 rūšių.

Jau nuo balandžio—gegužės mėnesio našlaitėmis galima dekoruoti balkonus ir terasas. Persodinti su žemės grumstu. Žydi pavasarį. Kadangi pakenčia nedideles naktines šalnas, galima balandžio mėnesį apsodinti dėžes ir dubenis. Žemė turi būti šviežia, derlinga, pakankamai drėkinama. Atstumas tarp gėlių 15—20 cm. Pasodinus po 3 savaičių kartą per savaitę tręšti (2—3 g/l). Birželio mėnesį našlaitės keičiamos vasarinėmis gėlėmis. Sėklos sėjamos birželio mėnesį į lėkšteles ar nesaulėtą lysvę. Iš pradžių laistyti saikingai. Kad geriau šaknytųsi ir tvirtėtų, per tankūs daigai pikuojami 3—5 cm atstumu. Rugsėjo mėnesį sodinti lysvėje 15—20 cm atstumu. Žiemai lysvę apdengti eglišakėmis.

Tikroji našlaitė (V. tricolor L. sin. V. wittrochiana hort). Tai daugiametė, gėlininkystėje dažniausiai auginama kaip dvimetė gėlė. Vegetacijos pradžioje krūmas kompaktiškas, vėliau išsidraikęs, 15—20 cm aukščio. Lapai žali, apatiniai ova­liniai, viršutiniai lacentiški, karpytais pakraščiais. Šaknis kuokš- tinė. Žiedai pavieniai, dvilyčiai, sudaryti iš dviejų viršutinių ir trijų apatinių apyžiedžio lapelių. Vaisius — triskiautė dėžutė. Sėklos blizgančios, kiaušiniškos. Našlaitės — kryžmadulkis au­galas, ir sekiojai turi būti auginami gerai izoliuoti.

Gerai auga vėsioje, drėgnoje, gerai drenuotoje, patręštoje organinėmis trąšomis, neutralios arba silpnai šarminės reak­cijos dirvoje.

Sėklos sėjamos liepos mėn. į saulėtas lysves arba šaltus inspektus. Į vieną inspekto langą pasėjama 4—5 g sėklų, kurios sudygsta po 8—14 dienų. Pikuojama, išsikalus trečiam lapeliui, 4—5 cm atstumu. Rudenį galima sodinti į nuolatinę vietą arba palikti žiemoti nepersodinus, bet tik tokiu atve­ju, jei pirmą kartą buvo išpikuota ne tankiau kaip 15 cm atstumu. Įšalus žemei, pridengiama eglišakėmis, šiaudais. La­pai netinka, nes po jais daigai gali iššusti. Dangą reikia nu­imti ankstyvą pavasarį.

Našlaitė — pavasario gėlynų augalas. Gausiai žydi, esant vėsiam orui. Užėjus vasaros karščiams, ištįsta, žiedai susmul- kėja ir praranda savo dekoratyvumą. Dėl to ji gėlynuose au­ginama kaip vienmetė.

Našlaitė labai mėgiama gėlė palangių ir balkonų love­liuose.

Darželinės našlaitės – našlaitinių (Violaceae) šeimos vienmečiai, dvimečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai. Žinoma apie 400 rūšių, daugybė porūšių ir veislių našlaičių, paplitusių visame Žemės rutulyje. Lietuvoje natūraliai miškuose, pievose, dirvose ir pajūrio smėlynuose auga 18 rūšių našlaičių. Gėlynuose dažniausiai auginamos kvapiosios, tiesiaragės ir darželinės našlaitės.

Darželinė našlaitė (Viola wittrockiana Gams) auginama jau nuo 16 a. vidurio, jas geriausiai visi pažįsta. Tai gėlynų, balkonų ir kapinių gėlės, dažnai vadinamos našlutėmis, broliukais. Našlaitės žydi anksti pavasarį ir vasaros pradžioje, kai dar nežydi vienmetės ir mažai žydi daugiametės gėlės. Darželinės našlaitės pas mus paprastai auginamos kaip dvimetės gėlės.

Kereliai užauga iki 10-25 cm, nelygu veislė. Statūs arba kylantys stiebai labai šakoti ir gausiai lapuoti. Apatiniai lapai ovalūs, širdiški, kiaušiniški, viršutiniai – pailgai lancetiški. Žiedai pavieniai, stambūs, 3,5-7 cm skersmens, įvairiausių spalvų, dvispalviai, trispalviai. Pagal žiedų dydį, formą, spalvą, akutę, žydėjimo laiką, kerelio aukštį bei formą našlaičių veislės skirstomos į 15 sodinių grupių. Ypač vertinamos anksti žydinčių, atsparių sausrai našlaičių grupės: Pirnos ankstyvosios (Viola wittrockiana Pirnaer), žieminės ankstyvosios stambiažiedės (Viola wittrockiana grandiflora hiemalis) ir pan.

Vaisius – dėžutė su 20-50 sėklų. Sėklos daigios 2 metai. Jos renkamos atrankiniu būdu 2-3 kartus per savaitę, kol dėžutės tik pageltusios, bet nesuskilusios. Surinktas dėžutes reikia padžiauti ir pridengti, nes džiūdamos dėžutės suskyla ir toli išbarsto sėklas. Jeigu norite, kad įvairių veislių našlaitės nesikryžmintų ir išlaikytų veislei būdingas savybes, būtina erdvinė izoliacija (tarp skirtingų veislių – 100 m).

Darželinės našlaitės dauginamos sėklomis, kurios sėjamos birželio-liepos mėnesiais į lysves arba inspektus. Sėklos dygsta tamsoje, todėl kai kurie augintojai siūlo pridengti žemę nendrėmis, medžiaga ar pan., o pradėjus sėkloms dygti uždangą nuimti. Sudygsta per 14-18 dienų. Po 4-6 savaičių daigai išpikuojami kas 10 cm lysvėse arba į atskirus vazonėlius. Pikuojant paliekami tvirčiausi, sveikiausi, diegavirtės nepažeisti daigai. Į nuolatinę vietą našlaitės sodinamos rudenį arba pavasarį 15-20 cm atstumais, nelygu veislė. Geriau sodinti iš rudens, rugsėjo mėn., tuomet našlaitės žydi anksčiau ir gausiau. Iš vazonėlių būtina persodinti rudenį. Našlaičių šaknys tvirtos, jų daug, todėl galima persodinti ir žydinčius kerelius. Darželinės našlaitės yra netipiškos dvimetės gėlės, jos dažnai pražysta pirmaisiais metais rudenį ir žydi rugsėjo-spalio mėn. iki stipresnių šalnų. Pavasarį pražysta balandžio mėn., o kartais ir kovą, gausiai žydi gegužę, dažnai ir birželį. Vėliau pradeda brandinti sėklas, praranda dekoratyvumą.
Tinkamai prižiūrimos našlaitės žydi iki rudens, su pertrauka per karščius, nors dažniausiai vasarą jos pakeičiamos kitomis gėlėmis. Dekoratyvumas, žydėjimo laikas, trukmė, gausumas priklauso nuo pasirinktos veislės savybių ir klimato sąlygų pavasarį. Jeigu pavasaris vėsus ir lietingas, našlaitės žydi visą birželį ir dar ilgiau. Jei pavasaris sausas ir šiltas, našlaitės žydi trumpiau, žiedai būna smulkesni. Per sausras reikia laistyti, nes kai trūksta drėgmės, žiedai susmulkėja, augalai nustoja žydėti ar visai nudžiūsta. Našlaitės sunkiai ištveria karštį.

Našlaitės mėgsta derlingas, drėgnesnes priemolio dirvas ir saulėtas ar pusiau ūksmingas vietas. Pavėsyje labai ištįsta. Tinka neutralios reakcijos dirvos, gausiai patręštos fosforo ir kalio trąšomis. Nepakenčia šviežio mėšlo, organinėmis trąšomis geriau tręšti priešsėlines kultūras. Vegetacijos metu našlaitės 3 kartus tręšiamos mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis (20 g/kvad.m). Pirmą kartą – praėjus 2 savaitėms po pasodinimo.
Reikia nuolat skinti nuvytusius žiedus, purenti žemę aplink augalus. Žiemai našlaites geriau mulčiuoti durpėmis arba pridengti eglišakėmis, nes pavasarį lapai per anksti sureaguoja į saulę ir pradeda fotosintezę, o šaknys įšalusioje žemėje negali įsiurbti vandens ir našlaitės gali žūti. Jas gali pažeisti miltligės, dėmėtligės, rūdligės, šaknų puviniai, amarai, nematodai, šliužai, kai kurių pelėdgalvių vikšrai.
Darželinės našlaitės auginamos gėlynuose, balkonuose, vazonuose, puikiai tinka kapams apželdinti. Galima sodinti su pavasarinėmis svogūninėmis gėlėmis – tulpėmis, hiacintais. Žiedai tinka skinti.