Granatmedis

Senovėje granatmedžio vaisiai buvo vadinami dieviškais, nes vaisių laikanti taurelė panaši į karūną. Paprastasis granatmedis (Punica granatum) savaime auga nuo Kaukazo kalnų iki Rytų Kinijos, ir auginamas sodininkystės ūkiuose kaip vertingas vaismedis.

Granatų auginimasPaprastasis granatmedis gerai dera tik tuomet, kai vasara ilga, sausa ir karšta. Todėl net šiltuose kraštuose jų derlius ne visuomet didelis. Panašiai kaip mūsų obelys ar kriaušės, užauga dideli. Mokslininkai mano, kad senovėje, kai klimatas buvo šiltesnis, granatai buvo visžaliai ir derėjo visus metus. Dabar jie rudenį numeta lapus, o pavasarį užaugina naujus. Kambaryje arba šiltame žiemos sode granatai dažnai žaliuoja visus metus.

Kambaryje iš suvalgytų vaisių sėklų užauginti granatmedžiai dažniausiai nepražysta arba pražysta labai vėlai. Jų vaisiai dažnai būna neskanūs, kai kurie nesubręsta, nes trūksta šilumos ir saulės. Tačiau yra išvesta žemaūgių granatų kultivarų (pvz.,’Nana’), kurių sėjinukai pradeda derėti po 3-4 metų. Jie auga palyginti nedideli (1-1,5 m), gausiai žydi ir dera.

Šiltuose kraštuose paprastasis granatmedis žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Kambaryje gali pražysti kitu laiku, o kartais, jeigu laikoma šiltai ir užtenka saulės, žydi beveik visus metus. Visgi dauguma augintojų rekomenduoja leisti granatmedžiui pailsėti, kad rudenį numestų lapus, ir paskui 2-3 mėn. laikyti rūsyje ar kitoje šaltoje patalpoje (2-6°C). Ant vėsios palangės (8-12°C) ar apšiltintame balkone žiemą laikomi granatmedžiai numeta tik pusę arba dalį lapų, o laikomi šiltai – dažnai visai nenumeta.

Paprastasis granatmedisGranatmedžiams labai patinka vasaroti lauke – tuomet jie natūraliai pasiruošia žiemai ir numeta lapus, tereikia laiku įnešti į rūsį. Paprastojo granatmedžio žiedai paprasti raudoni, o kultivarų gali būti įvairūs – pilnaviduriai, skaisčiai raudoni, raudoni su baltu, rausvi ir balti. Vaisius – granatas. Jis pilnas sėklų su saldžiu ir sultingu apysėkliu, kuris ir yra valgomas. Sodininkystės ūkiuose auginami granatai skirstomi pagal skonį į saldžius, pusiau saldžius ir rūgščius. Saldūs vaisai valgomi šviežūs, iš kitų spaudžiamos sultys. Sausu oru surinktus vaisius galima išlaikyti šaldytuve keletą mėnesių. Iš granatų vaisių žievelės, stiebų žievės ir šaknų gaminami vaistai.

Pas mus lauke granatams per šalta. Jau 12-15°C šaltyje apšąla suaugusių medžių viršūnės, pirmametės šakos, o jauni augalėliai nušąla visai. Galima bandyti juos auginti šiltnamyje, žiemai aprišti, mulčiuoti pašaknes.

Granatai mėgsta purią, derlingą, rūgštoką žemę. Jauni augalai kasmet persodinami į šviežią žemę, siaurą, gilų vazoną.

Dauginama auginiais ir sėklomis. Žalieji auginiai pjaunami birželio-liepos mėn., sodinama į drėgnas durpes ir uždengiama nuo saulės. Įsišaknija prastai. Užtat sumedėję auginiai nesunkiai išleidžia šakneles. Nuo derančio granatmedžio nuplėštas ir įšaknydintas auginys pražysta po 1-2 metų. Sėklas būtina stratifikuoti (sėklytės sumaišomos su drėgnu smėliu ir 1-2 mėn. laikoma šaldytuve) arba, jeigu šviežios, sėti iš karto, kad nesudžiūtų. Sėjama į purią drėgną žemę ir laikoma šiltai. Dygsta nevienodai, 1-5 mėn.

Namuose geriausiai auginti žemaūgius granatmedžių kultivarus. Populiariausias – ‘Nana’. Jis gerai jaučiasi ant šviesios palangės, jam nebūtinas ramybės periodas, jis anksti pradeda žydėti ir derėti. Iš ‘Nana’ dažnai formuojami kambariniai bonsai medeliai. Derančių granatmedžių ‘Nana’ kartais galima rasti pirkti didžiuosiuose prekybos centruose arba kambarinių augalų parduotuvėse.

Užsienyje dar auginami granatmedžiai ‘Fore Pleno’arba ‘Noshi Shibari’ labai gražiais pilnaviduriais žiedais.

Šiltai ir šviesiai laikomi granatai laistomi palyginti gausiai, žiemą – rečiau, bet žemė neturi perdžiūti. Lapus numetę augalai pernešami į rūsį ar kitą vėsią patalpą. Jie laistomi tik tiek, kad neperdžiūtų žemė, paprastai pakanka sudrėkinti ją kartą per mėnesį. Perdžiūvimo granatmedžiai nepakenčia. Didžiausias jų priešas – baltasparniai ir skydamariai.

Namuose auginami granatai
Granatų medis