Augalų kategorijos

Saulėgrąža

Saulėgrąža (lot. Helianthus) yra vienmetis arba daugiametis (priklausomai nuo rūšies) astrinių (Asteraceae) šeimos žolinis augalas kurio aukštis paprastai siekia 1-2.5 m bet gali užaugti net iki 4 m (aukštaūgė saulėgrąža), turintis liemenį bei pridėtines šaknis. Ir nors dekoratyvinė saulėgrąža paprastai siekia tik iki 30-40 cm, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet augalas pasiekia 6-8 metrų aukštį.

Paprastoji saulėgrąžaPaprastosios saulėgrąžos stiebas, arba liemuo, yra tvirtas, status, tiesus, nešakotas, o štai šaknys labai šakotos, šaknis liemeninė. Paprastosios saulėgrąžos stiebo storis yra 2-7 cm, o aukštaūgės – kur kas storesnis. Lapai pražanginiai, stambūs, dideli, nusvirę ir auga po vieną. Paprastųjų saulėgrąžų lapų skersmuo paprastai būna 10-40 cm, o aukštaūgių – net 70 cm. Tiek lapai, tiek ir stiebas (liemuo) yra apaugę šiurkščiais plaukeliais – šereliais. Saulėgrąžų žiedynai yra stambūs, dideli ir auga augalo viršuje, yra pavieniai – ant vieno augalo vienas žiedas. Kraštiniai žiedai – geltoni, liežuviški, nevaisingi ir stambūs, o viduriniai – rudi, vaisingi, dvilyčiai ir vamzdiški. Saulėgrąžos veda pailgus suplotus arba keturbriaunius vaisius – lukštavaisius (tai sėklos), iš kurių yra spaudžiamas aliejus, taip pat jie naudojami maistui (paskrudintos sėklos) ir pašarui (pavyzdžiui, bulvinės saulėgrąžos – topinambai).

Apskritai, saulėgrąžų esama per 60 rūšių, kurios labiausiai paplitusios Šiaurės Amerikoje, o štai Lietuvoje populiariausios tik dvi rūšys: paprastoji saulėgrąža Helianthus annuus (lotyniškas žodis annuus reiškia “vieneri metai”, vienmetis augalas. Helianthus, išvertus iš senosios graikų kalbos, helios reiškia “saulę”, o anthos – “žiedą”, išeitų – saulės gėlė. Toks augalo susiejimas su saule matomas ir anglų kalboje – Sunflower (saulės gėlė), ir lietuvių kalboje – Saulėgrąža tai ta, kuri gręžiasi į saulę) ir bulvinė saulėgrąža, kitaip dar vadinama topinambu, Helianthus tuberosus (išvertus iš lotynų kalbos, tuberosus – guzuotas, kauburiuotas, kupstuotas. Pagal asociacijas su bulve, ši saulėgrąža taip ir pavadinta). Pastaroji saulėgrąža užaugina požeminius stiebagumbius –
topinambus. Šis augalus tik šiek tiek panašus į saulėgrąžą, dažnai net vadinamas piktžole. Vis dėlto bulvinės saulėgrąžos, kaip pašaras, puikiai tinka ekologiškai auginamiems gyvuliams. Visos saulėgrąžos, pagal mokslinę klasifikaciją, priklauso magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriui, magnolijainių (Magnoliopsida) klasei, astražiedžių (Asteridae) poklasiui, astrinių (Asteraceae) augalų šeimai ir saulėgrąžų (Helianthus) genčiai.

Augalai žydi ilgai – nuo liepos iki spalio, o tuomet veda ir brandina lukštavaisius-sėklas, iš kurių spaudžiamas saulėgrąžų aliejus yra labai svarbus kasdienės virtuvės maisto produktas, naudingas žmogaus organizmui. Be šių sėklų, dar naudojami lapai bei žiedai. Iš jų gaminami vaistai: ekstraktai ir užpilai apetitui gerinti (žadinti), spiritinės ištraukos viršutinių kvėpavimo takų katarui gydyti, žiedų nuoviras gydo geltą bei varo šlapimą, mažina temperatūrą, saulėgrąžų graižai gydo reumatą. Iš saulėgrąžų aliejaus pagaminti linimentai, tepalai, pleistrai vartojami gydant aterosklerozę, skatina tulžies išsiskyrimą, o panaudotas kosmetikoje vartojamas minkštinti sausą, jautrią, linkusią pleiskanoti veido bei rankų odą. Saulėgrąžos naudojamos ne tik liaudies medicinoje, bet ir mums įprastoje medicinoje.

Saulėgrąžos augalasSaulėgrąžos paprastai auginamos daržuose, soduose ir laukuose, gali būti sėjamos ir patvoriuose ar panašiose vietose. Sėti augalus reikia balandžio mėnesį. Pasirinktoje vietoje iškaskite nedideles, 1 cm gylio duobutes, viena nuo kitos atitolusias per 50 cm, tuomet į duobutes įberkite 2-3 sėklas ir duobutę užlyginkite žeme ir gerai palaistykite. Tiesa, prieš beriant sėklas į žemę, prieš tai kelias dienas palaikykite sėklas drėgmėje ir saulėje namuose, kol atsiras mažyčiai daigeliai. Po kelių mėnesių iš kiekvienos duobutės išlįs daigai (2 ar 3, priklausomai nuo to, kiek įbėrėte sėklų), išretinkite juos ir palikite po vieną stipriausią ir sveikiausiai bei gražiausiai atrodantį daigą5. Saulėgrąžos mėgsta derlingą dirvą, atviras vietas, kur būtų daug vietos išsikeroti. Jų nereikia perlieti, bet nedera ir džiovinti, bet labiausiai saulėgrąžos mėgsta saulę – tą sufleruoja ir pats pavadinimas. Saulės formos žiedai visada krypsta į saulę. Kai saulėgrąžos užauga labai didelės, jas reikia pririšti prie tvirtos atramos. Jei ketinate naudoti saulėgrąžų sėklas, o ne tik grožėtis žiedais, apriškite žiedus marle, kad sėklos neišbyrėtų ar jų nesulestų atskridę paukščiai.

Žydėjimo metu rekomenduojama saulėgrąžas patręšti kompleksinėmis trąšomis, nes tuomet net topinambai, kurie paprastai išauga tik iki 1.5 m aukščio, gali pasiekti net 4 m. Negalima tręšti įšalusios dirvos, tai yra, nuo gruodžio iki balandžio, prieš tręšimą reikia dirvą palieti. Naudinga tręšti ir organinėmis trąšomis, tokiomis kaip mėšlas, kompostas, sideratai ar mulčias. Šios trąšos yra natūralios, tad tikrai niekam nepakenks, o naudojant sintetines trąšas mažėja dirvos mikroorganizmų biologinė įvairovė, jų veikla, tad geriau kiek galima ilgiau išsiversti tręšiant natūraliomis trąšomis.

Be natūralių organinių trąšų, saulėgrąžas (kaip ir kitus augalus) tręškite ir natūraliomis mineralinėmis medžiagomis – nekenksmingais sintetinių trąšų pakaitalais, tokiais kaip klintis, kreida (tai natūralūs kalcio ir magnio karbonatai), medžių pelenai (juose gausu taip dirvai ir augalams naudingo kalio, fosforo ir kalcio), magnio sulfatas, natūralus fosfatas, kalio sulfatas, kalio magnezija, kainitas, silvinitas (tai natūralios kalio trąšos). Saulėgrąžas galima tręšti ir žaliosiomis trąšomis arba sideratais (į dirvą įkasami ir auginami “pagalbiniai” papildomi augalai). Kita vertus, pati saulėgrąža yra toks pagalbinis augalas, galintis augti priesmėlyje ar net smėlyje ir padėti kitiems augalams.

Gausiai prisodinus aukštaūgių ar kokių kitų saulėgrąžų, galima “paslėpti” kokius nors sode esančius “defektus”, komposto kalnus ir panašiai. Įdomu, jog, atsižvelgus į augalų tarpusavio įtakas, saulėgrąžoms nėra augalo, kuris joms kliudytų, tačiau yra toks, kuris kaip tik padeda, skatina augimą, – tai… pupelės.

Deja, kaip ir kitus augalus, saulėgrąžas taip pat gali užpulti įvairiausios ligos: bakterinės, virusinės ir grybelinės ligos, nematoidai ir parazitai. Dažniausiai šios ligos pažeidžia pačius žiedus, vidurinę ar apatinę, prie pat žemės esančią, stiebo dalį arba lapus bei visą augalą. Gydoma dažniausiai cheminiais preparatais.

Gėlė saulėgrąža
Saulėgrąžų auginimas