Augalų kategorijos
Pelkinė puriena (Cáltha palústris) – nedidelis, daugiametis, žolinis augalas. Vertinamas dėl ankstyvo žydėjimo (nors išpopuliarėjo gana neseniai) ir naudojamas tvenkinių bei kitų, dirbtinių vandens telkinių prieigoms apželdinti.
Gamtoje sutinkama apie 40 rūšių. Paprastai, augant pievoje, stiebas siekia apie 40 cm ilgį tačiau drėgnesnėje aplinkoje, netoliese vandens pasiekia 3 metrus. Stiebas mėsingo pavidalo, šaknų sistema išsidėsčiusi negiliai. Lapai tamsiai žali, maždaug 15 – 20 cm pločio. Augalas nuodingas.
Purienos žiedas iki 5 cm skersmens, dažniausiai geltonas, bet pasitaiko labiau auksinio atspalvio ar oranžinių, baltų žiedų. Žiedai išsidėstę pavieniui arba grupėmis, užmezgami viršūtinėje stiebo dalyje. Augalas žydi subrendęs, kuomet amžius siekia 8 ar 10 metų. Žiedus mezga balandžio – gegužės mėnesiais. Birželį – liepą brandina sėklas. Puikiai perneša šalčius (iki -35°) nebijo ir sausros.
Nepaisant savo nuodingųjų savybių, augalas aktyviai naudojamas netradicinėje medicinoje ir homeopatijoje. Apsinuodijimo purienomis požymiai – galvos skausmas, svaigimas, skambesys ir triukšmas ausyse, virškinimo sutrikimas, inkstų funkcijos pažeidimas. Sultims patekus ant odos – nudegimai, perštėjimas ir sudirgimas. Alerginė reakcija.
Visiems gerai žinomos Pelkinės purienos (Caltha palustris L.) paplitusios Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Europoje. Liaudiškai jos vadinamos lapūgu, lukšta, puronu, purena, žąsytkoja, žąsdvėsa.
Augalas 15-40 cm aukščio, gulsčiais arba kylančiais, storokais, plikais, šakotais stiebais. Gerose sąlygose stiebai įsišaknija. Lapai išsidėstę spirale, ištisai arba truputį skiautėti, inksto arba apskritos širdies formos, kalbuotais arba dantytais pakraščiais, kartais lygiakraščiai. Apatiniai lapai ilgais, viršutiniai – trumpais kotais arba be jų, blizgantys, iš viršaus tamsiai žali, iš apačios truputį šviesesni.
Žiedai aukso atspalvio geltoni, palyginti stambūs (1.5-4.5 cm skersmens), tuščiaviduriai. Apyžiedžio lapeliai ir kuokeliai geltoni. Pelkinės purienos žydi balandžio – gegužės mėn. apie 2-3 savaites. Sėklas subrandina. Augalas truputį nuodingas, homeopatai juo gydo odos ligas, liaudies medikai – nudegimus. Lietuvoje natūraliai auga keleto formų pelkinės purienos, kurios labiausiai skiriasi savo lapais. Sukurta keletas veislių.
‘Alba‘ veislės purienos 15-25 cm aukščio, baltais, tuščiaviduriais žiedais, ‘Plena‘ (sin. ‘Flore Pleno‘, ‘Multiplex‘) – 20-30 cm aukščio, geltonais, pilnaviduriais žiedais, ‘Monstrosa‘ – tamsiai žaliais lapais, pilnaviduriais žiedais, ‘Plurisepala‘ (sin. ‘Semi-Plena‘) – blyškesniais lapais, pusiau pilnaviduriais žiedais.
Purienos auga šviesioje vietoje arba pusiau paunksmėje (vamzdiškosios mėgsta pavėsį). Šios gėlės gana reiklios drėgmei, tačiau puikiai auga šlapioje žemėje, net sekliame vandenyje. Saulėje, sausoje žemėje labai serga miltlige. Dažniausiai žiemoja nepridengtos, bet ilgų sausrų nualinti augalai kartais nepajėgia peržiemoti. Todėl per sausras būtina lieti. Vienoje vietoje gerai auga keletą metų.
Dauginama sėklomis, kurios sėjamos ką tik surinktos, ir kerelio dalimis vasaros pabaigoje. Veislinės purienos pilnaviduriais žiedais sėklų neužmezga, dauginamos tik kero dalimis.
Nors gražūs ir žiedai, ir lapai, kažkodėl jos dar retai auginamos. Purienos labai tinka pakrantėms apželdinti.
