Augalų kategorijos
Raudonoji monarda (Monarda didyma L.) – plačiausiai auginama monardų rūšis. Natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų rajone, kur auga prie upių, miškuose, drėgnose dirvose, kalnuose. Kultivuojama nuo 1656 metų.
Daugiametis žolinis 60-120 cm aukščio augalas su ilgu, horizontaliu šakniastiebiu. Stiebai statūs, šakoti, lapuoti, keturbriauniai. Lapai priešiniai, trumpais lapkočiais su rausvais prielapiais, 6-12 cm ilgio, lancetiški ar ovalūs, galuose nusmailėję, dantytu pakraščiu, šviesiai žali. Žiedai kvepiantys, smulkūs, dvilūpiai, sutelkti į gausiažiedžius tankius menturius stiebo viršūnėje. Kartais susidaro dar vienas žiedynas, išaugęs ant pirmojo.
Rūšinės raudonosios monardos žiedai raudoni, kultivarų – melsvai violetiniai, vyšniniai, tamsiai ir ryškiai raudoni, rausvi, rečiau balti. Stambios, lapų pavidalo pažiedės dažniausiai būna tos pačios spalvos kaip ir žiedai. Vaisiai – sausi, subyrantys į keturis blizgančius riešutėlius. Žydi liepos-rugsėjo mėn. apie 50 dienų. Sėklos sunoksta rugsėjo mėn. Dažniausiai auginami įvairūs raudonųjų ir vamzdinių monardų hibridai, kurie sėklų beveik neužmezga. Žiemoja nedengta.
