Riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera) priklauso arekinių (Arecaceae) šeimai, dažniau vadinamos tiesiog kokoso palmėmis, akimirksniu sužadina svajas apie auksinį paplūdimį ir žydrą dangų – matytą paveiksliuke ar jau pačiupinėtą. Tai karališkų atostogų simbolis. Dauguma žmonių, svajojančių išsitiesti po didžiule kokoso palme, apie šį augalą žino labai mažai – tik tiek, kad paplūdimyje jis užstoja saulę, o kokoso riešuto viduje gaminasi saldus “pienas” ir yra baltas valgomas minkštimas.

Kokospalmės užauga iki 18 m ir iš tikrųjų puikiai jaučiasi atokiuose paplūdimiuose – ten labai drėgnas oras ir daug saulės. Jos visai nebijo sūraus vandens, joms nebaisi ir skurdi žemė. Miniatiūrines kokospalmes, kaip ir kai kurias kitas palmes, galima auginti namuose.

Mūsų parduotuvėse kokosai pasodinti šonu. JAV augintojai rekomenduoja sodinti stačiai. Smaigalys turi būti žemėje, o ta dalis, kur buvo prisitvirtinęs vaiskotis – kyšoti iš žemės per trečdalį. Kiti kokospalmių mylėtojai aiškina, kad kokosą reikia paguldyti šonu ant lygios žemės ar grindų – jis pats apsivers taip, kaip jam geriausia “miegoti”.

Žemė turi būti puri ir lengva. Tinka gero komposto ir švaraus smėlio mišinys (1:1). Vazonas toks, kad tilptų riešutas ir dar liktų po 5 cm iš šonų, labai gilus. Prieš sodinimą kokosas 2-3 paras mirkomas vandenyje. Pasodinus laikoma šiltai (23-30°C) ir drėgnai. Riešutas dažnai purškiamas (galima ant vazono užmauti polietileno maišelį), žemė laistoma. Ji turi būti nuolat lengvai drėgna, neperdžiūvusi ir nepermirkusi. Nelaistomas riešutas nedygs, permirkęs – supus. Kai kambaryje labai sausa, kokosas gali susprogti. Laikoma šviesiai, nes šviesa skatina dygimą.

Šviežios sėklos sudygsta per 3-4 mėn., bet kartais užtrunka pusmetį ir daugiau. Iš pradžių per vieną iš 3 “akučių” išauga keli netikri lapeliai. Jeigu namuose šilta, drėgna ir daug šviesos, juos greitai pakeičia tikri lapai. Dažnai pirmiausiai užauga lapai, tik paskui išleidžiamos šaknys (jos, kaip ir lapukai, iš pradžių auga riešuto viduje). Pirmus metus kokosas maitinasi riešute sukauptomis maisto medžiagomis, paskui jį reikia tręšti. Auga palyginti greitai, per 5-6 metus iš lapų pradeda formuotis kamienas. Netrukus (po 5-6 metų) natūraliai augančios kokospalmės ima žydėti ir vesti vaisius. Dauguma jų nukrinta, kol mažyčiai. Vienas augalas subrandina apie 50 kokosų.

Yra išvesta labai daug kokospalmių kultivarų, kurie skiriasi augumu, derlumu ir paskirtimi. Vieni auginami plantacijose dėl pluošto, kiti – dėl riešutų. Namuose dažniausiai auginami žemaūgės, iki 2-3 m aukščio savidulkės kokospalmės (pvz., ‘Red Spicata Dwarf’, ‘Fiji Dwarf’), kurių kokosai skiriasi skoniu, kvapu, “plaukuotumu” (su plaušais arba be), dydžiu ir spalva (žali, geltoni, oranžiniai, rudi). Jų galima atsisiųsti iš užsienio palmių sėklų parduotuvių. Pas mus parduodamos sudaigintos kokospalmės dažniausiai nežydi, o jeigu žydi, tai nedera. Maistui skirti kokoso riešutai būna be lukšto, todėl jie nedygsta arba dygsta labai prastai.

Kad kokospalmė gerai jaustųsi, jai reikia šviesios vietos, geriausiai prie lango, ir erdvės, kad galėtų auginti lapus. Jos nepakenčia sauso oro, todėl būtina kasdien purkšti. Gerai, kai kambario drėgmė ne mažiau kaip 60 proc. (šios palmės gerai jaučiasi prie oro drėkintuvo). Persodinama maždaug kas 5 metai.

Kolumbo laikais riešutinės kokospalmės augo tik Panamos Karibų pakrantėje, račiau palmė pasirodė tokia naudinga, jog žmogus ją išplatino visose tropinėse šalyse. Po kietu vaisiaus kevalu esantis baltas minkštimas, kuriame gausu baltymų, tropikuose valgomas dar drebučių pavidalo.

Kokoso pienas – populiarus ir sveikas gėrimas. Subrendęs vaisius (kokoso riešutas) turi kietą ruda kevalą. Išorinio sluoksnio plaušai naudojami įvairiems tikslams, Olandijoje jie vadinami “kokoso durpėmis” ir pardavinėjami kaip substratas žemei pagerinti.

Parduotuvėje kartais galima įsigyti vos vos pradėjusi leisti ūglius kokoso riešutą. Jį, dar apsuptą plaušų, reikia padėti ant drėgnos žemės ir leisti sudygti. Labai sunku sukurti palankią aplinką (šiltą ir drėgną) riešutinei kokospalmei augti, todėl tikimybė, jog ji ilgai išgyvens, – nedidelė. Šildomuose kambariuose oras paprastai būna pernelyg sausas, todėl lapai pagelsta. Tik labai reguliariai purškiant augalą drungnu vandeniu galima jį išsaugoti žiemos metu ir išvengti voratinklinių erkių.