Medis Rūgštusis žagrenis (Rhus typhina) priklauso anakardinių (Anacardiaceae) šeimai. Pas mus šie medžiai užauga iki 4-6 metrų aukščio ir gyvuoja apie 20 metų. Tai gana greitai augantis medis, ir yra mėgstamas dėl to, kad nors žiemą ir numeta lapus, tačiau pavasarį netrunka pasipuošti žalia laja ir dekoratyvios išvaizdos, gana neįprastos formos, šluoteliniais žiedynais.

Tiesa, labiau išvaizdūs moteriško žagrenio žiedynai, kadangi jų spalva būna ryškiai raudona ar tamsaus rubino atspalvio.

Įdomu yra tai, jog rūgštusis žagrenis yra vienas senesnių mūsų planetos medžių. Ir net jeigu nepažįstate daug medžių, šį augalą nesunku atpažinti ir išskirti iš kitų Lietuviško kraštovaizdžio medžių. Rūgščiojo žagrenio lapai pailgos formos, jų ilgis paprastai siekia iki 12 centimetrų. Ant kiekvieno lapkočio gali augti apie 11-30 tokių lapelių išsidėsčiusių simetriškai į abi puses.

Atėjus rudeniui atsiskleidžia įpatingas rūgščiojo žagrenio grožis, nes jo lapai (panašiai kaip ir klevų) ima gelsti, rausti ir visa medžio lapija pasipuošia nuostabiais, margais atspalviais.

Šis žagrenis žydi birželio – liepos mėnesiais, jo žiedeliai smulkūs, tačiau susitelkę į piramides, kurių aukštis siekia ~20 cm. Tai dvinamis augalas, moteriška šio medžio atmaina subrandina vaisius (uogas) kurie yra valgomi. Tačiau ne visi gamtoje augantys žagreniai yra auginami prie namų, kadangi giminėje yra ir tokių rūšių, kur atsitiktinis kontaktas su oda sukelia nudegimus.

Prižiūrėti rūgštųjį žagrenį nėra sudėtinga ir mūsų klimato sąlygomis jie augana pakankamai gerai be jokio papildomo tręšimo ar laistymo sausesniais metų periodais. Šio medžio nereikia pridengti žiemą.

Jo nereikia ir netgi nepatariama genėti, kadangi šakų pažeidimai šiam augalui yra iš tiesų labai žalingi. Tačiau iš esmės medis retai turi kokų nors problemų, neserga ir netraukia kenkėjų.