Augalų kategorijos
Šaltalankis (Hippophae) – medis vertinamas dėl savo vaisių kurie dažniausiai rūgštūs arba saldžiarūgščiai, labai sultingi. Šie vaisiai tvirtai prikibę prie vaisinės šakelės, todėl šaltalankus geriausiai skinti ką tik prinokusius, kai kaulavaisiai dar būna kietesni. Nuskinti jie dažniausiai sutrinami, o išspaustos sultys sumaišomos su cukrumi ir laikomos šaldytuve. Išspaudos užpilamos šiltu aliejumi (60°), laikoma šiltai ir tamsiai 3 savaites.
Prisimenu, kaip rudenį visa šeima važiuodavome skinti šaltalankių. Nelengvas tai buvo darbas, ypač mažam vaikui – šakos bjauriai durdavo, o vaisiai ištrykšdavo pirštuose. Laukiniai šaltalankiaii augo nederlinguose šlaituose prie Nemuno – vasarą jie stūksojo kaip pilka nepraeinama siena, o rudeniop nusidažydavo oranžine spalva. Raškyti šaltalankius nepatiko niekam, bet mama buvo nepalenkiama – juk pasaulyje nedaug vertingesnių vaisių. Organizmui stiprinti, peršalimui gydyti – tai pirmas vaistas. O šaltalankių aliejumi gydomi nudegimai, sumušimai ir pragulos.
Dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides) vaisiuose yra 4-9 proc. riebalinio aliejaus, 2-7 proc. cukrų, 3,2 proc. organinių rūgščių (obuolių, citrinos, vyno rūgštys), daug vitamino C, B grupės vitaminų (B1, B2, B6), vitaminų E, K, P, folio rūgšties, provitamino A ir karotinoidų, cholino, stearinų, fosfolipidų, pektinų, rauginių medžiagų, saponinų. Sudžiovinti jauni lapai tinka vitamininėms arbatoms.
Sušąlusius vaisiukus lengva nuraškyti, todėl galima juos rinkti, kai paspaudžia pirmas stiprus šaltukas (-10-15°C). Bet jeigu nespėsite, per pirmą atlydį “uogytės” atšils ir ims rūgti – sultims jos jau nebetiks. Nesurinkti šaltalankių vaisiai kabo iki pavasario, jeigu jų nesulesa paukščiai.
Mano vaikystės šaltalankius kažkas išpjovė, dabar ten plynė. Tačiau medelynuose galima nusipirkti kultūrinių šaltalankių. Jeigu turite kampą lengvos ir nederlingos žemės, palikite ją šaltalankiams. Nesodinkite jų šalia vertingų dekoratyvinių augalų – nustelbs. Rūgščioje žemėje jie auga prastai, ją reikia nuolat kalkinti.
Šaltalankiai nepakenčia stovinčio vandens, labai sunkios ir supuolusios žemės, mėgsta fosforo trąšas, o ypač trąšas su kalciu. Pietiniai skurdūs šlaitai, žvyro karjerai – ideali šaltalankių augavietė. Jie visai atsparūs šalčiui, pradeda derėti antraisiais metais, gausiai – 4-5 metų amžiaus. Atkreipkite dėmesį, kad šaltalankiai – dvinamiai augalai, kad derėtų, reikia pasodinti ir moterišką, ir vyrišką augalą. Jeigu sodinama grupė, vieno “vyriškio” užtenka 5-8 “moteriškėms”.
Prieš pirkdami šaltalankius, atkreipkite dėmesį į veislės savybes – vertingesni mažai dygliuoti, derlingi krūmai, kurių uogos lengvai atsiskiria nuo šakelių.
‘Nivelena’ – vidutinio aukščio, mažai dygliuotas ir labai derlingas krūmas. Suaugęs krūmas gerais metais sunokina apie 30 kg vaisių.
‘Masličnaja’ – vaisiai tamsūs, beveik raudoni, suaugę retai, todėl patogu skinti. Krūmas mažai dygliuotas.
‘Podarok sadu’ – krūmai labai augūs, mažai dygliuoti, vaisiai stamboki, oranžiniai su raudonomis dėmelėmis prie pagrindo ir viršūnės. Jie auga ant ilgų vaiskočių, todėl skinami neištrykšta.
‘Avgustinka’ – krūmai augūs, mažai dygliuoti, vaisiai stamboki, oranžiniai su raudonomis dėmelėmis prie pagrindo ir viršūnės, juos nesunku nuskinti.
