Krūmai sedulos

Ši sedulinių šeimos (Cornaceae Dumort.) gentis nėra labai gausi (45 rūšys), bet labai įvairi – jai priklauso ir daugiametės žolės ir puskrūmiai, krūmai ir medžiai, vasaržaliai ir visžaliai augalai. Sedulos paplitusios vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio kraštuose, auga ir Pietų Amerikoje bei Afrikoje. Jų lapai paprasti, su ryškiomis gyslomis, dažniausiai priešiniai (auga po du vienas prieš kitą). Žiedai smulkūs, susitelkę į kompaktiškus žiedynus, kartais apsupti keturlapių skraisčių. Vaisiai – nedideli uogų pavidalo dvisėkliai arba vienasėkliai kaulavaisiai. Sedulos geriausiai auga drėgnokuose, rūgštokuose, vidutinio derlingumo puriuose priesmėliuose ir priemoliuose. Pakenčia tiek saulę, tiek pavėsį, bet gausiau žydi saulėtose vietose. Ligos, kenkėjai ir užterštas miestų oras pastebimos žalos nedaro. Raudonosios, baltosios bei palaipinės sedulos plinta šaknų atžalomis. Lietuvoje viena rūšis auga savaime, trys gana dažnai auginamos želdynuose, dar kelios pasitaiko tik botanikos sodų ir dekoratyvinės sodininkystės entuziastų kolekcijose.

Raudonoji sedula magic flameRaudonosios sedulos (Cornus sanguinea L.) savaime auga Vidurio Europoje, Lietuvoje pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, palaukėse. Tai iki 3-5 m aukščio krūmas, kartais medelis. Šakos pilkos, tankios, stačios, ūgliai rudai raudoni. Lapai kiaušiniški ar plačiai elipsiški, 4-8 cm ilgio. Viršutinė jų pusė tamsiai žalia, apatinė – melsvai žalia, rudenį lapai tamsiai rudai purpuriniai. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, susitelkę 3-5 cm skersmens skydiškuose žiedynuose. Žydi birželio mėnesį. Kaulavaisiai raudonai juodi, 5-8 mm skersmens, prinoksta rugsėjo mėnesį.
Dauginama sėklomis, vasaros auginiais, atžalomis. Genima anksti pavasarį. Tinka sodinti pavieniui ir grupėmis, užmaskuoti tvoras ar neišvaizdžiuis pastatus, taip pat laisvoms ir vidutinio aukščio bei aukštoms karpomoms gyvatvorėms, žaliosioms sienoms. Gražūs deriniai su geltonžiedėmis sedulomis.

Krūmas sedula 'alba'Baltosios sedulos (Cornus alba L.) paplitusios Sibire, Šiaurės Kinijoje, Korėjoje. Šis krūmas tankus, pusrutuliškas, stačiašakis, užauga iki 2-3 m aukščio ir pločio. Senų šakų žievė pilka, jaunesnių – žaliai purpurinė, ūgliai rudai raudoni. Lapai kiaušiniški arba elipsiški, nusmailėję, 5-10 cm ilgio. Viršutinė jų pusė tamsiai žalia, apatinė pilkai žalia. Rudenį įgauna raudonų, rožinių ir alyvinių atspalvių. Lapai truputį dilgina. Žiedai balti arba kreminiai, smulkūs, šakelių galuose sutelkti į skydiškus 3-5 cm skersmens žiedynus. Gausiai žydi gegužės – birželio mėnesį, menkiau – per visą vasarą, kartais ir rugsėjį. Iki 1 cm skersmens rutuliški melsvai balti kaulavaisiai prinoksta liepos – rugpjūčio mėnesį.
Tiek baltosios sedulos, tiek jų kultivarai lengvai dauginami auginiais. Auga sparčiai. Genėti ir karpyti galima visus metus. Sodinamos pavieniui, grupėmis, tinka laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms.

Baltųjų sedulų kultivarai

Nors baltoji sedula pakenčia pavėsį, jų lapai ir šakelės ryškesnės saulėje. Kitomis savybėmis nesiskiria nuo baltųjų sedulų. Kultivarus galima derinti tarpusavyje ir su baltosiomis bei palaipinėmis sedulomis.Sedula alba argenteo marginataSedula ‘Argenteomarginata’ (Cornus alba ‘Argenteo marginata’) – iki 2,5 m aukščio ir pločio krūmas baltais lapų pakraščiais. Žydi kaip ir rūšinės baltosios sedulos.
Krūmas sedula alba (cornus elegantissima)Sedula ‘Elegantissima’ (Cornus alba ‘Elegantissima’, sin. Cornus alba ‘Sibirica Variegata’) – apie 1,5 m aukščio krūmas baltai dėmėtais, plačia balta juosta apvestais lapais. Šakelės ryškiai raudonos, ypač žiemą ir anksti pavasarį. Gražus kontrastingas baltai margų lapų ir baltų žiedų derinys su raudonomis šakelėmis.
Sedula alba kesselringiiSedula ‘Kesselringii’ (Cornus alba ‘Kesselringii’) – krūmas ilgomis, nelabai tankiomis šakomis, užauga iki 3 m aukščio. Besiskleidžiantys lapai rudai žali, vasarą tamsiai žali, kartais su rudu atspalviu, šakos juodai purpurinės. Žiedai balti, jų nedaug.
Sedula alba sibirica‘Sibirica’ (Cornus alba ‘Sibirica’) užauga iki 1,5-2 m aukščio, šakelės skaisčiai raudonos, ypač ryškios žiemą ir anksti pavasarį.
‘Spaethii’ (Cornus alba ‘Spaethii’) – apie 1,5 m aukščio krūmas. Besiskleidžiantys lapai bronziniai, vėliau geltonai margi, pakraščiai apvesti plačia geltona juosta. Žydi negausiai, vaisių nesubrandina.

Palaipinė sedula stoloniferaPalaipinės sedulos (Cornus stolonifera Michx. f.) labai panašios į baltąsias. Kilusios iš Šiaurės Amerikos. Tai 1,5-2,5 m aukščio tankus, platus krūmas. Šoninės šakos kylančios arba beveik horizontalios, lengvai įsišaknija, todėl krūmas kasmet platėja. Ūgliai žalsvi arba žalsvai raudoni. Lapai kiaušiniški arba lancetiški, 6-12 cm ilgio, žaliu viršumi ir melsvai žalia apačia. Žiedai smulkūs, balsvi, susitelkę 3-5 cm skersmens žiedynuose. Žydi gegužės – birželio mėnesiais, dažnai ir iki rudens. Vaisiai – balti apie 7 mm skersmens kaulavaisiai prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesį.
Dauginama auginiais arba atžalomis. Auga greitai. Genima pavasarį arba vasarą. Tinka sodinti pavieniui ir grupėmis, laisvoms ir karpomoms vidutinio aukščio ir aukštoms gyvatvorėms.
Palaipinė sedula stolonifera flavirameaPalaipinės sedulos ‘Flaviramea’ (Cornus stolonifera ‘Flaviramea’) išsiskiria geltonomis ar citrinos spalvos šakelėmis, kurios ryškiausios žiemą ir anksti pavasarį.

 Geltonžiedės sedulos žiedaiGeltonžiedės sedulos (Cornus mas L.) – Vidurio ir Pietų Europoje bei Mažojoje Azijoje paplitęs 3-6 m aukščio ir 1,5-4 m skersmens krūmas tankiomis stačiomis šakomis. Kartais auga 5-9 m aukščio medeliu. Ūgliai melsvai žali, saulėtose vietose rausvi. Lapai kiaušiniški arba elipsiški, 4-10 cm ilgio, žali. Žiedai ryškiai geltoni, smulkūs, susitelkę rutuliškuose 1,5-2,5 cm skersmens žiedynuose. Tai vienas anksčiausiai ir ilgiausiai žydinčių krūmų. Ankstyvą pavasarį pražysta balandžio pradžioje, vėlyvą – balandžio pabaigoje. Geltonžiedė sedula (uogos)Sedulos vaisiai – tamsiai raudoni 1-3 cm ilgio kaulavaisiai, panašūs į slyvas. Prinoksta rugsėjo – spalio mėnesį. Valgomi švieži, tinka perdirbti.
Geltonžiedės sedulos šaltomis žiemomis gali truputį apšalti. Auga lėtai. Dauginama sėklomis, kurios sėjamos rudenį. Genima saikingai anksti pavasarį, tik jeigu būtina. Tinka sodinti pavieniui ir grupėmis, laisvoms ir karpomoms vidutinio aukščio bei aukštoms gyvatvorėms, žaliosioms sienoms.

Gausiažiedė sedula (Cornus Florida)Lietuvoje kiek retesnės sedulos – Gausiažiedės sedulos (Cornus florida L.) neretai vadinamos gražiausiais iš savaiminių Šiaurės Amerikos medžių. Ten užauga iki 10 m aukščio ir 4-6 m pločio, lajos forma primena vešlų paprastąjį klevą. Jaunos šakelės su melsvu atspalviu. Lapai 7-15 cm ilgio, kiaušiniški, iš apačios baltai pūkuoti. Tikrieji žiedai – smulkūs, žalsvi, susitelkę 1-1.2 cm skersmens galvutėje. Medelį puošia ne jie, o žiedyną supantys keturi apie 4 cm ilgio atvirkščiai kiaušiniški pakitę lapai – skraistlapiai, kurie kartu su žiedynu atrodo kaip didelis (beveik 10 cm skersmens) baltas žiedas. Šis žydėjimas tęsiasi beveik mėnesį, kol išsiskleidžia lapai.

Pražangialapė sedulaPražangialapė sedula (Cornus alternifolia) baltai žydintis, medėjantis augalas natūraliai augantis Šiaurės Amerikos regionuose. Žiedai išvaizdūs, maloniai kvepiantys.

Japoninė sedula (cornus kousa)Japoninės sedulos (Cornus kousa (Buerger ex Miq.) Hance) savaime auga Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje. Jos mažesnės už gausiažiedes (4-7 m), lapai truputį smulkesni ir blizgantys, skraistlapiai gelsvi ir žydi keliomis savaitėmis vėliau. Išvesta apie 22 rūšių kultivarų (dekoratyviųjų formų). Tarp jų yra svyruoklinių, margalapių, o dauguma skiriasi skraistlapių spalva – nuo sniego baltumo iki karmino raudonumo.
Nei gausiažiedės, nei japoninės sedulos kol kas plačiau neauginamos. Pirmosioms reikia griežtai žemyninio klimato sąlygų – žiemų be atlydžių, giedrų pavasarių be šalnų, ilgos šiltos vasaros. Antroji mažiau atspari žiemai ir visai nepakenčia pavasario šalnų.

Sedula china girlVertas dėmesio japoninės sedulos kininis varietetas (Cornus kousa (Buerger ex Miq.) Hance var. chinensis Osborn). Kinijoje tai aukštokas (iki 10 m) medelis dideliais, iš pradžių žalsvais, vėliau baltais ir galiausiai rausvais skraistlapiais. Vakarų Europos sodininkystės specialistai mano, kad šis varietetas ne tik labai puošnus, bet ir geriausiai tinka auginti Europos klimato sąlygomis. Lietuvoje jau auginamos botanikos soduose ir sodininkų mėgėjų, bet apie jų introdukcijos sėkmę spręsti dar anksti.

Kvapioji sedulaTik botanikos soduose galima pamatyti ir kvapiąsias sedulas (Cornus amomum Mill.). Šis iš Šiaurės Amerikos rytų kilęs 2-3 m aukščio krūmas beveik nesiskiria nuo baltųjų ir palaipinių sedulų, kol nesubrandina vaisių. Daug skėtiškų mėlyno rašalo spalvos kekių, svarinančių liaunas šakeles – įspūdingas reginys visą rudenį.
Dar dviejų perspektyvių rūšių sedulos taip pat jau pradedamos kai kur auginti. Tai žemaūgiai krūmokšniai iš Grenlandijos bei Kanadinė sedulaAliaskos (kanadinės sedulosCornus canadensis L.) ir Šiaurės Europos bei Šiaurės Azijos (švedinės sedulosCornus suecica L.). Kanadinės sedulos užauga tik 10 cm aukščio. Lapai kiaušiniški, 2-4 cm ilgio, auga kuokštais šakelių viršūnėse. Smulkūs žalsvi arba violetiniai žiedai susitelkę viršūniniuose skėčiukuose ir apsupti keturių (kartais šešių) baltų 1-2 cm ilgio skraistlapių. Ryškiai raudoni dekoratyvūs vaisiai subręsta rudens pradžioje. Plinta požeminiais šakniastiebiais. Švedinės sedulos truputį aukštesnės (10-20 cm), jos lapai priešiniai, plinta antžeminiais šliaužiančiais stiebais. Abi šios sedulos tiktų auginti alpinariumuose ir kaip kiliminiai augalai. Labai gražios gegužės – birželio mėnesį, kai žydi, ir rudenį, kai pasipuošia ryškiais vaisiais.