Gėlė Sniegiuolė (balandžio lėlijėlė)
Sinonimai: balandinė, balandžio lelijėlės, baltažiedė, ledlelija, ledlelijėlės, panelės, smiglelijėlės. Lotyniškas pavadinimas graikų kilmės: gala — pienas, anthos — gėlė. Vos tik pradėjus tirpti sniegui, plynėse prasikala pirmieji snieguolių žiedai. Tai bundančios gamtos pranašai. Dabar snieguolės plačiai auginamos vėsaus klimato zonoje. Lietuvoje labiausiai paplitusi (baltoji snieguolė (Galanthus nivalis). Daugelyje vietų ji auga dideliais plotais, sulaukėjusi. Pritaikymas. Nuo seno snieguolės auginamos darželiuose. Senuose parkuose yra sulaukėjusių. Sodinamos alpinariumuose, daugiamečių gėlių grupėse taip pat pavieniui gazonuose. Grupuojama su scylėmis, anksti žydinčiomis žydrėmis, krokais, kalnų ciklamenais. Jas galima pražydinti. Botaninė-morfologinė apžvalga. Snieguolės — amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos svogūninės gėlės, savaime augančios Vidurio ir Pietų Europoje, Azijoje. Dauguma rūšių žydi ankstyvą pavasarį, o bizantinė (G. byzanthinus Baker), olgos (G. reginaolgae) ir korfinė (G. corcyrensis) — rudenį, rugsėjo—gruodžio mėnesiais. Auga pievose, miškapievėse, drėgnuose akmeninguose šlaituose, pusiau pavėsyje. Tai vėsaus, bet ne atšiauraus klimato augalai, nes žiemą, paspaudus didesniems šalčiams, dažnai iššąla. Šaknys, kuokštinės, skverbiasi giliai į dirvą. Svogūnai daugiamečiai, rutuliški arba kiaušiniški, 1—1,5 cm ilgesni už skersmenį. Įvairių rūšių svogūnų dydis nevienodas, pavyzdžiui, graikinės (G. graecus) baltosios ir užkaukazės (G. transcaucasicus Fomin) snieguolių svogūnai nedideli (iki 1,5 cm skersmens), krasnovo (G. krasnovi);, plačialapės (G. platyphyllus Traub), raukšlėtosios Voronovo (G. woronowii Losinsk.)—stamboki (2,5—3,0 cm skersmens). Svogūnų maitinamieji lukštai gaubia vieni kitus. Svogūnas padengtas rusva blizgančia luobele. Kasmet priauga po keletą vaikučių. Žiedai svogūnuose susiformuoja vasarą. Lapai pamatiniai, linijiški arba lancetiški, tiesūs arba užsirietusiais pakraščiais, šviesiai ar tamsiai žali su pilkšvu apnašu arba žvilgantys. Lapų apatinę dalį gaubta 2—6 cm ilgio lapamakštė. Vienų rūšių, kaip alpinės, bizantinės lapai gėlėms žydint, būna trumpi (2,0—7,0 cm), bet platoki (1,0—1,8 cm). Jų stiebai žemi (4—10 cm). Kilikinės, Krasnovo plačialapės, Voronovo snieguolių lapai ilgesni (10—18 cm). Visų rūšių lapai, augalams peržydėjus smarkiai auga ir į vegetacijos pabaigą būna 1,5—3 kartus ilgesni negu žydint. Stiebas belapis, iš dviejų tarpubamblių. Apatinė dalis, arba tikrasis stiebas, 4—20 cm aukščio, gana liaunas, cilindriškas, kartais suplotas, į apačią dažnai persisukęs. Aukščiausi stiebai kilikinės, Krasnovo ir sluoksniuotosios snieguolių. Viršutinis tarpubamblis — žiedkotis, plonokas, iš pradžių tiesus, žiedui skleidžiantis smarkiai paauga ir išlinksta, todėl ir žiedas nusvyra. Žiedkotis ir žiedas apgaubti skraiste, kuri, žiedui išsiskleidus, pradeda džiūti. Žiedai taisyklingi, balti. Išoriniai žiedlapiai 3, visiškai balti, pailgai lancetiški, elipsiški arba atvirkščiai kiaušiniški, dažnai jgaubti ir j pakraščius užsirietę, prasiskleidžia nesmarkiai, todėl žiedas primena kūgj. Vidiniai žiedlapiai 3, dažniausiai perpus trumpesni už išorinius, širdiški arba atvirkščiai pleištiški, statūs, vienas kitą gaubia ir sudaro lyg taurę; viršutinėje jų dalyje būna širdiška iškarpa ir žalsvos dėmės arba žalias ištisinis apvadas. Žydint šių apvadų kontūrai kinta, dėmės dažnai susilieja. Tik plačialapė snieguolė (G. platyphyllus Traub) be širdiškos iškarpos, o dėmės neaiškios formos. Kuokeliai 0,4—0,7 cm ilgio. Daugumos rūšių dulkinės smailiaviršūnės, plačialapės snieguolės— bukos. Dulkinių koteliai labai trumpi. Mezginė trilizdė, pailga arba apvali. Vaisius — dėžutė. Sėklos rutuliškos su sultingu priedėliu. Svarbesnės rūšys Baltoji snieguole. Savaime auga Vidurio ir Pietų Europos bei Prieškaukazės kalnų žemutinėse, vidurio ir alpinėse juostose tarp krūmokšnių ir miškų pievelėse. Svogūnai nestambūs (1,2—1,5 cm skersmens), padengti rusva blizgančia plėvele. Mažesniuose kaip 1 cm skersmens svogūnuose žiedai nesiformuoja. Lapai linijiški, šviesiai žali su pilkšvu apnašu, augalams žydint 8—10 cm ilgio, 0,4—0,6 cm pločio, vėliau 2—2,5 karto paauga. Stiebas 9—12, kartais net iki 20 cm aukščio, suplotai cilindriškas, tiesus, prie pamato persisukęs. Žiedkotis plonas, 2,5—3,0 cm ilgio. Žiedai balti, lyg permatomi. Išoriniai žiedlapiai 3, ištisai balti, kūgiški, 1,5—2,5 cm ilgio, 0,7—1,1 cm pločio, truputj įgaubti. Vidiniai žiedlapiai perpus trumpesni už išorinius, vertikalūs, gaubia vienas kitą, sudaro taurę, viršutinėje dalyje yra širdiška iškarpa ir dvi žalsvos dėmės. Gėlei žydint, dėmės dažnai susilieja ir sudaro ištisinį apvadą. Kuokeliai 0,6—0,7 cm ilgio, dulkinės smailiaviršūnės. Mezginė 0,3—0,4 cm skersmens. Baltosios snieguolės yra keletas porūšių, apie 50 veislių ir sodo formų. Veislė ‘Atkinsii’—aukšta (20 cm), rutuliškais žiedais, ‘S. Arnott’—vešli (15—25 cm aukščio), kvapi, labai gerai dauginasi, ‘Straffan’— stambiais žiedais, žydi viena iš pirmųjų, po mėnesio pražysta antrieji žiedai. Augalas 10—15 cm aukščio, rutuliškais pilnaviduriais žiedais. Pilnavidurės veislės ‘Ophelia’ žiedo lapelių viršūnėlės žalios. Tai stambiažiedė snieguole. 1850 m. Vokietijoje atrinkta veislė ‘Scharlockii’ įdomi tuo, kad iškart žydi du žiedai, išoriniai žiedlapiai išmarginti žaliomis dėmėmis. Elveso snieguolė (G. elwesii Hook.). Savaime auga Pietryčių Europos (Bulgarijos, Rumunijos, Moldavijos) kalnuose, Mažojoje Azijoje, Egėjo jūros salose. Tai viena iš vėliausiai žydinčių ir gražiausių snieguolių rūšių. Svogūnai 1,8—2,2 cm skersmens, 2,5—3,0 cm aukščio. Lapai latakiški, trumpoki (7—10 cm), bet platūs (1,5—3,0 cm), viršūnė su šalmeliu. Lapamakštė iki 5 cm ilgio. Stiebas standus, 7—10 cm aukščio, skraistė 3—3,5 cm ilgio, žiedkotis 2,0—2.5 cm aukščio. Išoriniai žiedlapiai platūs (2 cm ilgio, 1,3 cm pločio), atvirkščiai kiaušiniški, vidiniai pailgi, į viršų truputį platėjantys, 1,1 cm ilgio, 0,6 cm pločio. Kuokeliai 0,7 cm ilgio, dulkinės smailiaviršūnės. Žinoma apie 15 sodo formų ir veislių: var. globosus—išoriniai žiedlapiai labai platūs; ‘Gelesborne’— vidiniai žiedlapiai su žaliu apnašu. Gėlė neaukšta (10 cm), bet svogūnai išauga labai stambūs. Manoma, kad tai tarprūšinės Elveso ir kaukazinės snieguolės hibridas. ‘Cassaba’— žiedai stambesni negu kitų šios rūšies snieguolių, rutuliški, žiedlapiai labai balti. Žalios dėmės vidinių žiedlapių pamatuose ir ties iškarpa niekada nesusilieja. Iš kiekvieno svogūno išauga 2 stiebai. Kaukazo snieguole (G. caucasicus (Baker) Grossh.). Savaime auga Centrinėje Užkaukazėje ir Vakarų Prieš- kaukazėje (Stavropolio srityje). Žydi anksti pavasarį. Svogūnai 1,5—2,0 cm skersmens, 2,4—4 cm aukščio. Lapamakštė 4,5—5,5 cm ilgio. Lapai tamsiai žali su pilkšvu apnašu, linijiški, 4,0—6,5 cm ilgio, 1 cm pločio. Stiebas 5—6 cm, žiedkotis 2,0—3,0 cm aukščio, skraistė 2,5—3,5 cm ilgio. Išoriniai žiedlapiai įgaubti, atvirkščiai kiaušiniški, 1,7—2,0 cm ilgio, 0,8—1,0 cm pločio, vidiniai pleištiški, 0,8—0,9 cm ilgio, 0,5—0,6 cm pločio, viršutinėje dalyje yra iškarpa ir žalia dėmė. Kuokeliai 0,6—0,7 cm ilgio, dulkinės smailiaviršūnės. Mezginė 0,3—0,7 cm skersmens. Plačialapė snieguolė (G. platyphyllus Traub). Savaime auga Centrinio Kaukazo kalnagūbrio, alpinių ir subalpinių pievų ruože. Svogūnai 2,5—3,0 cm skersmens, 4,5 cm aukščio. Lapamakštė 3—5 cm ilgio. Lapai tamsiai žali, žvilgantys, 15—16 cm ilgio, 1 — 1,5 cm pločio. Stiebas 10—15, žiedkotis 1,5—2 cm aukščio, skraistė 3—5 cm ilgio. Išoriniai žiedlapiai elipsiški ar pailgai kiaušiniški, 1,8—2,7 cm ilgio, 0,8—1,5 cm pločio, smailia viršūnėle. Vidiniai žiedlapiai atvirkščiai kiaušiniški, 0,8—1,0 cm ilgio, 0,5 cm pločio, be širdiškos iškarpos; žalios dėmės forma neapibrėžta. Kuokeliai 0,4—0,5 cm ilgio, dulkinės bukos. Piestelė 0,3—0,4 cm skersmens. Raukšlėtoji snieguole (G. plicatus Bieb.). Savaime auga Pietryčų Europos kalnuose ir priekalnėse (Rumunijoje, Moldavijoje), Kryme. Svogūnai 2—2,8 cm skersmens, 2—3 cm ilgio. Lapai linijiški, melsvai žali, apatinė pusė su pilkšvu apnašu, užsisukusiais pakraščiais, 8—12 cm ilgio, 0,4— 0,8 cm pločio. Stiebas 12—16 cm, žiedkotis 2,5—3,0 cm aukščio, skraistė 3—5 cm ilgio. Išoriniai žiedlapiai plačiai elipsiški, į pamatą siaurėjantys, 2,5—3,0 cm ilgio, 1,5—1,8 cm pločio, vidiniai pleištiški, 1 — 1,1 cm ilgio, 0,8—1 cm pločio, su žalia dėme ties iškarpa. Kuokeliai 0,7 cm ilgio, nusmailėję. Žinoma apie 10 ¡vairių šios rūšies sodo formų. Darželiuose paplitusi veislė ‘Wahram’ Auginimas ir dauginimas Snieguolės geriausiai auga vėsioje, nesunkioje, puveningoje ir per vegetaciją drėgnokoje dirvoje. Snieguolės blogai auga ir sausose, ir šlapiose dirvose. Dirva tręšiama durpėmis, lapine žeme, mėšlu. Mineralinių trąšų neberiama. Šaknys skverbiasi giliai, todėl dirva įdirbama iki 25—30 cm gylio. Svogūnai sodinami rugsėjo mėn. Želdynuose geriausia sodinti grupelėmis po 6—10 svogūnų, 5—10 cm atstumu. Tarp grupelių paliekami 15—20 cm tarpai. Dauginimui sodinami lysvėse po 200 vnt/m2. Pirmaisiais metais žydi tie svogūnai, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 1 cm. Jie sodinami 10 cm gyliu, smulkesni sekliau. Vasarą, kai lapai nudžiūva, augalai mulčiuojami durpėmis, o dar geriau lapinės žemės ir durpių mišiniu ir pabarstoma kaulamiičiais. Snieguolės persodinamos kas 4—5 metus, tuojau, kai peržydi, kol dar lapai nenudžiūvę. Iškasama sodo šakėmis. Keras suskirstomas taip, kad kiekvienoje dalyje būtų 3—4 svogūnėliai, ir vėl sodinama. Svogūnai kasami vėliau, jeigu laikomi iki rudens. Vaikučių išauga nelabai daug, todėl dažnai dauginama sėklomis. Jos gana lengvai išsisėja pačios. Sėji- nukai pražysta ketvirtais metais. Sėjama tuoj pat, kai subręsta sėklos, t. y. birželio pabaigoje, dėžėse į tokj žemių mišinį: velėninės, žemės, samaninių durpių ir smėlio lygiomis dalimis. Geriausia sterilizuota žemė. Sėklos plonai užžeriamos tuo pačiu mišiniu arba smėliu. Gėlės nuolat laistomos. Jeigu pasėjama nepavėluotai, augalai sudygsta iki rudens. Prieš žiemą gerai pridengiami, o po metų nuo sėjos persodinami j purią, puveningą dirvą 10×5 cm atstumu. Geriausia sodinti pusiau pavėsyje. Snieguolės, ypač jauni daigai, dažnai nukenčia nuo pilkojo pelėsio (Botrytis galarithina). Lapai apsitraukia pilka grybiena ir prieš laiką sunyksta.