Spanguolės sode

Spanguolių visai nesunku užsiauginti sode. Pasodinkite keletą amerikietiškų stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon sinonimas Oxycoccus macrocarpus) daigelių ir po 2-3 metų rinksite didžiules raudonas uogas (vidutiniškai po 3 kg iš 1 kvad.m).

Daugelis mano, kad spanguolės turi mirkti vandenyje – joms skiria drėgniausią sodo kampelį, pakloja polietileno plėvelę ir pan. Bet spanguolės tokioje “pelkėje” nei auga, nei dera. Parinkite joms gerai saulės apšviestą vietą ir nukaskite 30 cm storio viršutinį žemės sluoksnį, nes spanguolėms netinka sunki, drėgmei nelaidi ir derlinga dirva. Šis augalas geriausiai auga rūgščiose (pH 3.5-5) skurdokose aukštapelkių (kraikinėse) durpėse. Tokių durpių ir pripilkite – 30 cm sluoksnio visai užteks spanguolių šaknims. Ir drėgmės joms reikia ne daugiau, negu kitiems sodo augalams. Žinoma, blogai jeigu durpės išdžiūva, tačiau ir perlaistyti nevalia. 2004 m. vasarą spanguolių laistyti nereikėjo, nes užteko lietaus. Neverta jų sodinti greta jaunų vaismedžių, nes užaugę medeliai meta šešėlį. Tuomet spanguolynas gražiai žaliuoja, bet dera prastai.

Spanguolių auginimasSodinukų galima įsigyti botanikos soduose, medelynuose ir pas augintojus. Jeigu vėliau norėsite uogyną išplėsti, spanguolių pasidauginsite patys, nes jų auginiai nesunkiai įsišaknyja drėgnose durpėse. Pirkti reikia jaunus – vienmečius arba dvimečius kerelius su tvirtomis ir tankiomis šaknimis. Sodinama po 9-10 augalų į 1 kvad. ir gerai palaistoma. Vėliau laistoma tik tiek, kad dirva būtų drėgna. Sodinukai paprastai prigyja per 7—10 dienų ir ima auginti ilgus vegetatyvinius ūglius. Jais spanguolės plečiasi ir sudaro tankų kilimą. Auginiai įsišaknija per 3-4 savaites.

Spanguoles augti paskatina trąšos. Tačiau natūraliai jos auga durpėse, kur mažai maisto medžiagų. Jeigu tręšite per daug, spanguolynas bus labai vešlus, augins ilgus (daugiau kaip 1m) ūglius, bet uogos laikysis prasčiau, o kitais metais užpuls grybinės ligos. Nustatyta, kad trąšų perteklius, ypač azotinių, kenkia spanguolių šaknims, sutrikdo augalų fiziologiją ir po metų kitų spanguolynas pradeda džūti. Todėl tręšti reikia labai mažai, ištirpintomis arba labai praskiestomis tirpiomis trąšomis, pavasarį arba vasaros pradžioje. Vėliau azotinėmis trąšomis geriau netręšti, nes nauji ūgliai nespėja iki rudens sumedėti.

Kai stambiauogė spanguolė suauga į kilimą, dalį ilgų šliaužiančių ūglių reikia nukirpti. Nukerpami ir tie ūgliai, kurie išlenda už lysvės. Vėlų rudenį spanguolės uždengiamos eglišakėmis, kad pavasarį jų nenudegintų kaitrūs saulės spinduliai. Nudeginti lapai paruduoja ir nubyra. Tai nėra labai blogai, nes vėliau jie atauga, bet tais metais spanguolės dera prasčiau.

Sveiki uogakrūmiai per metus užaugina 0.5-1 m ilgio ūglius tamsiai žaliais lapais. Jeigu ūgliai auga prastai, o lapai vasarą būna rausvi, augalams per drėgna arba jie pertręšti. Vėlai rudenį rausvi lapai – normalus reiškinys, taip spanguolės pasiruošia žiemai. Pavasarį, kai oras atšyla, lapai vėl pamažu pažaliuoja.

Stambiauogių spanguolių veislės.
Lietuvoje geriausiai auginti ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo stambiauoges spanguoles. Labai vėlyvos gali nespėti prinokti.
‘Black Veil’ šilauogės ankstyvos, išvestos 1890 m. Masačiusetso valstijoje (JAV). Uogos apvalios, tamsiai raudonos, vidutinio dydžio. Noksta rugsėjo pradžioje.
‘Ben Lear’ taip pat ankstyvos, išvestos Viskonsine. Uogos pailgos, stambios, tamsiai raudonos.
‘Bergman’ spanguolės ankstyvos, tinka versliniams spanguolynams. Uogos pailgos, stambios, raudonos, tinka laikyti ir perdirbti. Labai populiari Kanadoje.
‘Stevens’ – vidutinio ankstyvumo. Tai dažniausiai auginama veislė. Uogos pailgai ovalios, tamsiai raudonos, labai stambios, gerai laikosi. Spanguolės atsparios, labai derlingos.
‘Pilgrim’ – vidutino vėlyvumo, derlinga, auginama nuo 1961 metų. Uogos labai stambios, ovalios, gerai laikosi.