Stapelija yra nepaprastai graži gėlė, kuri tinka auginti namų sąlygomis. Augalas pasižymi paprasta priežiūra ir įdomiu žydėjimu, bet turi vieną atstumiančią savybę – nemalonų kvapą. Būtent toks grožio ir aromato kontrastas patraukė daugelį gėlių augintojų prie šio gamtos stebuklo.

Viena populiaresnių šios gėlės rūšių lietuvoje dar vadinama Margoji Orbėja.

Stapelija – daugiametis sukulentinis augalas su stambiais stiebais ir nuostabiai gražiomis gėlėmis. Gėlių forma panaši į jūros žvaigždę. Augalas pavadintas stapelija žymaus XVII a. Olandijos botaniko Johannes Bodaeus van Stapel garbei. Jis buvo šios gėlės atradėjas. Yra apie 100 dekoratyvinės kultūros rūšių.

Natūraliai stapelijos auga pietų, pietvakarių Afrikoje. Mėgstamiausios vietos yra prie vandens telkinių, po medžiais, kalnų šlaituose.

Stapelija yra sukulentas, kurio aukštis siekia 10-60 cm. Jo sultingi keturbriauniai stiebai šakojasi prie pagrindo. Stiebų briaunų kraštus puošia neaštrūs spygliukai. Ūgliai yra žalios arba melsvos spalvos, o nuo saulės spindulių spalva gali pasikeisti į raudonai violetinę. Be to, augalas neturi lapų. Stapelijos žiedai panašūs į jūros žvaigždes, jų dydis 5-30 cm. Jie yra ne viršūnėje, o prie ūglių pagrindo. Priklausomai nuo stapelijos rūšies, žiedai gali būti vienspalviai arba margi, taip pat turi specifinį dvokiantį kvapą.

Ar tai kaktusas, ar ne?

Gana dažnai stapelijas painioja su kaktusais dėl spygliukų ant stiebų. Bet iš tiesų augalas neturi nieko bendra su kaktusais.

Ar nuodinga stapelija?

Stapelijos sultys yra nuodingos vabzdžiams. Kalbant apie žmones, jos gali dirginti gleivinę. Dirbant su augalu, reikia būtinai dėvėti pirštines.

Yra apie 100 stapelijos rūšių. Toliau pateikiamos kelios populiarios rūšys:

Stapelia asterias – neaukšto ūgio augalas, 20 cm. Jis turi žalius stiebus, kurie gali pakeisti savo atspalvį saulėje iki raudonumo. Žiedai tamsiai raudoni su smulkiomis geltonomis linijomis. Jie yra ant ilgų žiedkočių, kurie kyla iš stiebelių pagrindo.
Stapelia gigantea – augalas išauga iki 20 cm. Tokį pavadinimą gėlė įgijo dėl savo didžiulių žiedų, kurių dydis 35 cm. Jų spalva blyškiai geltona, padengta rožinėmis bangelėmis. Ši rūšis turi ne tokį bjaurų kvapą kaip ir kitų kultūros atstovių.
Stapelia variegata yra žemas augalas, išaugantis iki 10 cm. Jo stiebai žali su šiek tiek raudono atspalvio. Žiedai geltonos spalvos, turi tamsias dėmes ir vienoje pusėje padengti plaukeliais.
Stapelia glanduliflora – jos aukštis siekia 15 cm. Žali augalo stiebai, nukreipti į viršų, sudaro kompaktišką krūmelį. Žiedai žali, išmarginti baltais plaukeliais.
Stapelia flavopurpurea – augalo aukštis apie 10 cm. Paprastai stiebų spalva yra žalia, bet gali būti ir violetinė, jie turi bukus kraštus, ant kurių išsidėstę spygliukai. Jaunų stiebų virūnėse sužydi 1-3 žiedai, kurių žiedlapiai yra ovalūs, smailūs ir trikampio formos, o kraštai stipriai lenkti. Iš išorės žiedas yra geltonas, plikas ir lygus, o viduje – geltonai-auksinis (būna ir bordo spalvos) ir raukšlėtas. Gėlių aromatas primena vašką, kurio dėka auginti augalą dvigubai maloniau.

Stapelia grandiflora – žiedų spalva blyškiai gelsva, o paviršius išmargintas purpuriniu atspalviu.

Stapelia mutabilis – jos stiebai pasiekia 15 cm, žiedlapiai šviesiai žali, o jų paviršiuje išmėtytos tamsios dėmės.

Stapelijų auginimas ir priežiūra

Auginant stapelijas namų sąlygomis, reikia laikytis kai kurių rekomendacijų:

Apšvietimas. Augalas mėgsta šviesą, tad būtina jam užtikrinti ryškią, bet tuo pačiu metu išskaidytą šviesą. Laikyti gėlę ant rytinės ar vakarinės krypties palangės. Pietinėje pusėje galima auginti stapeliją tik pridengiant ją dienos metu. Ilgalaikis apšvietimas tiesioginiais saulės spinduliais leidžia susidaryti lapų nudegimams.

Temperatūra. Vasarą gėlės turi būti 22-26 laipsnių temperatūroje. Galima išnešti jas į balkoną, tik stebėti, kad nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai. Pavasaris ir ruduo yra augalo poilsio metas. O žiemą temperatūrą palaikyti 12-16 laipsnių.

Dirvožemis ir persodinimas. Stapelijos auginimui tinka substratas su padidintu smėlio turiniu. Galima paimti paruoštą žemę kaktusams, tik į ją pridėti smėlio ir durpių mišinio, paimto santykiu 1:2. Sodinimui naudoti negilų vazoną, nes šakninė augalų sistema ne itin didelė. Į dugną pridėti smulkaus žvirgždo sluoksnį. Tai drenažas, kuris užpildys 1/3 vazono. Kelias dienas po persodinimo stapelijos nelaisyti.

Laistymas. Perteklinė drėgmė sukelia grybelių ir puvėsių vystymosi riziką, tad laistymas turi būti saikingas. Pavasarį ir vasarą naujų ūglių augimo ir žydėjimo metu, laistyti stapeliją reguliariai, bet ne itin gausiai. Pavasario metu laistymo dažnumas iki 2 kartų per mėnesį, o žiemą – 1 kartą per mėnesį.

Tręšimas. Grunto trąšai tiks kompleksinis mišinys, skirtas kaktusams. Tręšti reikia augimo ir žydėjimo periodu – pavasarį ir vasarą, 2 kartus per mėnesį. Taip pat tinka kompleksinės trąšos namų gėlėms. Tik pastarųjų reikia imti, sumažinus instrukcijoje nurodytą dozavimą, 2-3 kartus. Labai naudinga pridėti kalio, nes jis padidina atsparumą pūvimui.