Augalų kategorijos
Įpjovus tikrosios dracenos stiebą, iš jo sunkiasi lipnios raudonos sultys. Tai vadinamasis „drakono kraujas“, su kuriuo siejamas dracenos vardas (graikiškai drakaina reiškia drakoną). Savaime tikroji dracena auga Kanarų salose, bet nėra paplitusi. Gėlė tapo reta nuo tada, kai žmonės ėmė masiškai lupti jos raudoną žievę, tačiau vis dar galima aptikti pavienių senų medžių. (Seniausias žinomas medis, nuverstas 1868 m., išgyveno apytikriai 6000 metų.)
Medis ima šakotis tik išaugęs iki tam tikro aukščio. Tikroji dracena būna vienastiebė iki tol, kol pradeda augti tvirtų smailų lapų skrotelė. Paskui medis šakojasi per kiekvieną žydėjimą ir užsiaugina platų skėtini vainiką.
Autentišką tikrąją draceną retai kada galima įsigyti kaip kambarinę gėlę. Tikra gėda, nes ji lengvai užauga ir labai tinka studijoms, dirbtuvėms ir modernioms svetainėms. Netrunka susiformuoti mažas stiebelis, ant kurio auga lancetiškų lapų (kiekvienas maždaug 40 cm ilgio) kuokštas. Jei yra galimybė, žiemai augalą pastatykite vėsioje, bet ne šaltoje vietoje ir laistykite negausiai. Vasarą šiai dracenai reikia vidutiniško kiekio vandens ir daug šviesos, bet ne tiesioginės saulės. Augalui patinka, kai aplinkoje daug šviežio oro, kai retsykiais jis sudrėkinamas, bet jis gerai auga ir be šios prabangos.
