Lipniasėklis

Švelniai geltoni tobiro lipniasėklio žiedai labai gardžiai kvepia, bet gėlė pardavinėjama dėl lapijos.

Variegatum veislės pilkai žalių lapų kraštai nužymėti kreminių dėmelių.

Vasarą lipniasėklį galima auginti pasodintą į vazoną lauke, o žiemą reikia įnešti į vėsią, šviesią patalpą.

Ši lapinė gėlė gali stovėti ir kambaryje, tik pasirūpinkite, kad ji gautų kuo daugiau šviesos, kitaip nukris daug lapų.

Dažnai siūloma ir kita lipniasėklio rūšis – siauralapis lipniasėklis iš Naujosios Zelandijos. Galima įsigyti įvairiaspalvę šios gėlės veislę. Siauralapį lengva atskirti nuo Tobiro lipniasėklio iš labai tamsių lapkočių ir jaunų ūglių.

Vasarą laistykite vidutiniškai, žiemą kiek mažiau.

Lipniasėkliai pakenčia sausą orą, o minėtos dvi rūšys atlaiko net dešimties laipsnių šaltį. Kai kuriuose pakrančių regionuose šie augalai naudojami kaip užtvaros, nes jie nebijo žvarbaus vėjo.