Uolaskėlė

Uolaskėlė (lotyniškai Saxifraga) – žolinis augalas, kuris gali būti tiek vienmetis, tiek daugiametis. Ji dažnai naudojama kraštovaizdžio dizaine. Uolaskėlės sudaro vientisą kiliminę dangą. Žydėjimo laikotarpis prasideda pavasario pabaigoje ir tęsiasi visą vasarą.

Yra apie keturis šimtus įvairiausių uolaskėlių rūšių. Šis augalas gana nepretenzingas. Uolaskėlė yra paplitusi Eurazijos, Centrinės Amerikos ir kalnuotose Afrikos tropikų teritorijose.

Augalai gali būti įvairūs: nuo 5 cm iki 0.7 m. Šios gėlės gali sudaryti įvairaus tankio kilimą. Uolaskėlė priskiriama šakniasiebių augalų rūšiai. Uolaskėlės lapai gali turėti pilką toną, nes jie pasižymi kalkių kaupimo savybe. Žiedai turi penkis žiedlapius ir gali būti skirtingos spalvos: baltos, švelniai rožinės, violetinės, šiltai geltonos. Yra uolaskėlių rūšys su ryškiai raudonais žiedais.

Šis augalas naudojamas tiek namo aplinkos, tiek vidaus dekoravimui. Prie teigiamų uolaskėlės savybių galima išskirti paprastą priežiūrą ir atsparumą šalčiui. Augalas džiugina spalvų švelnumu, įvairios konfigūracijos lapais. Uolaskėlė puikiai tinka pradedantiesiems sodininkams – mėgėjams, nes sodinimas ir priežiūra prieinama kiekvienam. O rezultatas labai nustebina.

Augalas uolaskėlėUolaskėlė gali augti tamsesnėse vietose. Tai neabejotinas jos pliusas, juk dažnai kambarių augalams sunku suteikti pakankamą apšvietimą.

Populiariausios veislės yra Saxifraga arendsiis, Pimpinélla saxífraga, Saxifraga cespitosa ir Saxifraga stolonifera (kambarinė uolaskėlė).

Uolaskėlės dauginamos šiais būdais:

· Sėklomis;
· Auginiais;
· Dalijant kerus.

Kaip užauginti uolaskėlę iš sėklų? Sodinimas ir priežiūra

Uolaskėlėms auginti sėkliniu būdu geriausia naudoti uždengtą dirvą. Tai gana nedidelis augalas, dėl to verta sumaišyti sėklas su upės smėliu ir paskirstyti ant išlygintos žemės. Prieš tai rekomenduojama sutankinti dirvą. Kaip dirvožemį galima naudoti durpių, smėlio ir žemės mišinį. Bet iki uolaskėlių sėklų sodinimo,

jos reikalauja specialaus apdorojimo. Jas reikia sudėti į talpą, šiek tiek apibarstyti smėliu ir padėti šaltai 14-21 dienai. Paskui reikia užkloti plėvele ar stiklu ir pastatyti į apšviestą patalpą. Pirmuosius ūglius galima pamatyti po 12 parų. Ūgliai persodinami į vazonus. Lauke sodinukai sodinami vasaros pradžioje. Iš sėklų išaugintos uolaskėlės sužydės tik kitais metais.

Uolaskėlių sodinimas į atvirą gruntą

Uolaskėlių sėklas galima sodinti išsyk į žemę. Šiuo atveju joms nereikia išankstinio paruošimo. Į atvirą gruntą sėklas geriausia sodinti pavasario pradžioje, optimalus variantas – balandžio mėnesį. Ne kiekviena sėkla sudygsta. Jei per 21 dieną nebus daigų, reikės dar kartą pasėti. Reikia tinkamai paruošti gruntą uolaskėlių sėjimui. Į jį galima įpilti kalkių, durpių, šiek tiek smėlio ir žvyro. Sėklas reikia sėti 20 cm atstumu viena nuo kitos. Tik tada bus gaunamas prašmatnus žalias kilimas.

Uolaskėlė yra daug priežiūros nereikalaujantis augalas. Vis dėlto, kad ji klestėtų, reikia tam tikrų sąlygų. Sodinimui reikia parinkti pakankamai sausą ir užtemdytą sklypą. Dirva neturi būti per drėgna. Laistyti nedaug, bet sistemingai. Taip pat nereikia užmiršti reguliariai purenti dirvos, išrauti piktžoles ir pašalinti senus lapus bei žiedus. Uolaskėles žiemai rekomenduojama apkloti nukritusiais lapais arba eglišakiais. Tręšti augalą reikia 1 kartą per mėnesį. Tam reikia naudoti tik mineralines trąšas. Negalima naudoti trąšų, kuriose yra azoto. Tręšti reikia kartu su laistymu, o vandens turi būti 2 kartus daugiau nei nurodyta ant trąšų pakuotės. Su tręšimu nereikia persistengti.

Kuo gali susirgti uolaskėlės?

Tai gana atsparus ligoms augalas. Uolaskėlės labiausiai pažeidžiamos grybų. Jie gali sukelti šaknų puvinį. Sugadintus krūmelius reikia pašalinti, galima apkarpyti nepažeistus auginius ir panaudoti juos naujam augalui auginti. Jei kalbėsime apie kenksmingus vabzdžius, tai pavojingiausi yra vorai, erkės ir amarai.