Valgomasis Kiškiakopūstis

Šį iš Meksikos atvežtą kiškiakopūstį, kurio lapai iš 4 lapelių, pageidautina turėti Naujųjų metų sutikimui kaip “laimės dobiliuką”.

Ši gėlė turo puošnius lapelius. Žiemą laikyti šviesioje ar saulėtoje vietoje, nelabai šiltai, gausiai laistyti, tręšti mišiniu, kuriame daugiau kalio, nes ilgiau išsilaiko lapai.

Kovo – balandžio mėnesiais ramybės periodas. Tuo laiku nelaistyti, laikyti tamsioje, vėsioje vietoje. Po to gumbelius pasodinti 3—4 cm gyliu į lengvą puveninę žemę vazone, dubenyje, dėželėje arba gėlių lysvėje. Netrukus jie sudygsta ir vasarą pražysta rožiniais, raudonais žiedais.

Laistyti saikingai, kas savaitę tręšti (2—3 g/l).

Rudenį gėlė vėl ilsisi. Laistyti mažai, gumbelius saugoti nuo šalnų. Pasodintus kiškiakopūsčius iškasti, dukterinius gumbelius atskirti, padėti vėsioje vietoje ir laikyti iki balandžio—gegužės mėnesio. Ropiškai sustorėjusios šaknys valgomos, dauginimui jos netinka.

Naujiems metams pražydinti tinka tik lysvėje “pervasaroję” gumbeliai, kurių augimas pavasarį buvo sustabdytas 1°C temperatūroje. Jie sodinami rugsėjo pradžioje po 5—6 į 8 cm skersmens vazoną.

Kol prasikala šaknys, reikia laikyti gana vėsioje patalpoje. Po dviejų savaičių tinkamiausia 10— 15°C temperatūra. Po trijų mėnesių gėlė sulapoja.