Augalų kategorijos
Ylalapis Flioksas (Phlox subulata L.) – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos kiliminis, 8-20 cm aukščio augalas. Stiebai gulsti, įsišaknijantys, apaugę žalsvais plaukeliais. Lapai pailgai lancetiški arba yliški, aštriais galais, sutelkti menturiuose. Žiedai – 2,0-2,5 cm skersmens, po 1-6 kekėse. Vainikėlis rausvas, baltas, violetinis, karmino spalvos. Vainiklapiai apvaliais arba smailiais galais.
Sėklų Lietuvoje neužmezga. Žydėti pradeda gegužės mėn. pradžioje ir žydi 30-40 dienų taip gausiai, kad net lapų nematyti.
Mėgsta smėlėtą, puveningą dirvožemį. Gerai auga saulėtose ir pusiau pavėsingose vietose. Saulės atokaitoje kartais apdega, ypač flioksai raudonais žiedais. Nepersodinti gražūs 6-8 metai, vėliau žiedai susmulkėja, prasčiau žydi. Žiemai pridengti nereikia, šaltomis ir besniegėmis žiemomis kartais apšąla, bet pavasarį atželia.
Ylalapiams flioksams reikia tinkamai paruošti dirvą – atidžiai išrinkti daugiametes šakniastiebines ir šakniavaisines piktžoles. Vėliau iš susiformavusių flioksų kilimų jas išravėti labai sunku.
Ylalapiai flioksai dauginami auginiais, įsišaknijusio stiebo ir kero dalimis. 3-4 cm ilgio auginiai pjaunami nuo jaunų ūglių iš karto po žydėjimo ir sodinami inspektuose į perlitą, smėlį arba lengvą žemę. Įsišaknija per 3-4 savaites (80-100 proc. visų auginių). Natūraliai įsišaknijusį fliokso stiebą galima supjaustyti ir padalytas dalis pasodinti į daigynines lysves. Kerai dalijasi sunkiai, iš jų išaugę nauji augalai vystosi nevienodai, todėl taip dauginti neverta.
Ylalapiai flioksai tinka įvairiems pavasariniams gėlynams, jie sodinami alpinariumuose, lysvaitėse, gėlinėse, auginami kapinėse.
