Pavasaris jau kulniuoja pamiškėmis, palikdamas svaiginantį savo kvapą. Pamažu plyšta baltos sniego paklodės, apnuogindamos pernykštę žolę. Pietiniai šlaitai, kaip visuomet, pirmieji – jie greičiau nusimeta žiemines skrandas ir užsivelka pavasarinį rūbą. Visuomet tą patį, visuomet laukiamą ir sutinkamą plojimais – supintą iš tūkstančių žibuoklių žiedelių.

Mūsų miškuose ir pamiškėse auga Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Jų žiedeliai tamsiai mėlyni, su puokšte ilgų baltų kuokelių. Neretai galima rasti ir žibuoklių raudonais, rausvais ar baltais žiedeliais. Tokie radiniai pro akis nepraslysta ir netrukus “persikrausto” į gėlyną prie namų. Atkreipkite dėmesį, kad kitąmet tas pats augalas gali pražysti įprastais žydrais žiedeliais. Žibuoklės kartais žydi rausvai dėl dirvos savybių (rūgštingumo ir pan.), o augimo sąlygoms pasikeitus, žiedeliai vėl nusispalvina mėlynai. Tačiau pasitaiko ir mutavusių augalų, kurių žiedai spalvos nekeičia.

Natūraliai žibuoklės auga pavėsyje arba pusiau pavėsyje, dažniausiai po medžiais ar krūmais, šlaituose ir slėniuose. Sode žibuoklėms taip pat reikia parinkti pavėsingą vietą, nes saulėje augalai skursta, žiedeliai labai greitai peržydi ir išblunka. Labai svarbu ir tinkama žemė – ji turi būti puri, lengva, humusinga. Labai lengvoje, greitai išdžiūvančioje žemėje keras susmulkėja, lapai ir žiedai būna mažesni. Žibuoklės mėgsta drėgną žemę ir orą, bet nepakenčia stovinčio vandens. Jeigu žemė sunki ir sunkiai geria vandenį, jas verčiau sodinti šlaite. Labai svarbu ir mulčias. Gamtoje jos kasmet storai užklojamos nukritusiais lapais, kurie pamažu suyra.

Geriausia žibuoklių kerus dalinti ir persodinti rugsėjo mėnesį, bet jeigu galite iškasti su dideliu žemių gumulu, nesužeisdami šaknų, persodinkite tuomet, kai turite laiko. Žibuoklės gerai žiemoja tuomet, kai jų pumpurai 2-2,5 cm po žeme. Pasodinus mulčiuojama durpėmis arba kompostu. Galima dauginti ir sėklomis, bet jos greitai praranda daigumą, todėl verta sėti tik tuomet, jeigu patys ką tik surinkote sėklas.

Pavėsinguose gėlynuose dažniausiai auginamos kultūrinių formų žibuoklės.

‘Hepatica Rosea‘ – rausvais žiedeliais.
‘Hepatica Flora plena‘ – pilnaviduriais žiedais
‘Hepatica Rubra Plena‘ – raudonais ar alyviniais pilnaviduriais žiedais. Žiedų būna daug, jie stambesni.

Labai gražūs, bet prastokai pas mus žiemoja japoninės žibuoklės (Hepatica nobilis var.japonica sin.H. japonica) kultivarai. Jų yra išvesta daugybė, įvairių formų, spalvų ir dydžių žiedais. Kai kurie hibridai visai nepanašūs į žibuokles ir labiau primena plukes, sanpaulijas ar ramunes.