zioveinis

Žolinis bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Europos. Kultūroje žinomas nuo seno. Gentyje apie 40 rūšių. Pagal Teofrastą šie augalai įkvėpdavo vyrams drąsos ir kovingumo. Plačiau pradėti auginti nuo XIX a.

Didysis žioveinisDidysis žioveinis (Antirrhinum majus L.). Tai daugiametis, pas mus auginamas kaip vienmetis žolinis augalas. Stiebas tvirtas, sta­čias, šakotas. Šakutės apvalios, apačioje lygios, viršuje plau­kuotos, kartais su rausvu apnašu. Lapai apatinėje stiebo dalyje priešpriešiniai, viršutiniai pražanginiai, lancetiški arba pailgai ovališki. Šaknis liemeninė, gausiai besišakojanti. Pagrin­dinė šaknų masė susikaupusi 25—30 cm gylyje. Žiedai įvairių spalvų ir atspalvių. Vaisius — daugiasėklė, įstrižai kiaušiniška dėžutė. Sėklos kiaušiniškos, smulkios, juodos arba tamsiai pil­kos.

Pagal Berlyno Humbolto v. universiteto gėlininkystės insti­tuto ir Kvedlinburgo selekcijos instituto pasiūlytą klasifikaciją žioveiniai skirstomi: aukštaūgiai (Antirrhinum majus maxi­mum, A. majus grandiilorum.)-, vidutiniai (A. majus nanum maximum, A. majus nanum grandiilorum)-, anksti žydintys (A. majus grandiilorum praecox, A. majus nanum grandiilorum praecox)-, žemaūgiai (A. majus var. pumilum).

Žioveiniai yra šviesamėgiai augalai. Paunksmėse jie ištįsta, žydi silpnai, žiedų spalva būna blanki. Gerai auga puriose, lengvose priemolio, vandeniui pralaidžiose dirvose, kur pH 6,0—7,5. Labai trąšiose, sunkiose, blogai dernuotose dirvose žydi palyginti trumpai ir labai negausiai, jų žiedkočiai būna trapūs.

Svyrantis žioveinisSvyrantis žioveinis – (snapdragon-pola)

Aukštaūgiai sėjami kovo mėn. į šiltą (13—15° C) inspektą. Sėklos labai smulkios, todėl neužžeriamos, o tik įspaudžia­mos. Sudygsta po 10—15 dienų. Pikuojama du kartus: pirmą kartą 2X4 cm, antrą kartą — 8 cm atstumu. Žemaūgės formos sėjamos į šaltą inspektą ir pikuojamos vieną kartą. Kar­tais galima gauti neblogų rezultatų, pasėjus iš rudens.

Į atvirą gruntą žioveiniai sodinami gegužės mėn. vidury­je; aukštaūgiai — 40, vidutiniai — 30, žemaūgiai — 20 cm atstumu. Kad geriau šakotųsi, viršūnėlės nuskabomos.

Dirvinis žioveinisDirvinis žioveinis (Antirrhinum orontium)

Gerai auga ir vystosi šviesiuose, gerai vėdinamuose šilt­namiuose, kuriuose naktį temperatūra palaikoma 7—10° C ri­bose. Kad žydėtų vasario—kovo mėn., sėklas reikia sėti rug- piūčio—rugsėjo mėn. Į šiltnamių gruntą sodinami 25 cm atstu­mu arba į 13 cm skersmens puodelius. Žemė turi būti lengva ir labai trąši. Intensyvaus augimo metu naudinga tręšti papil­domai.

Žioveiniai labai tinka gėlynams apsodinti, taip pat ir puokštėms sudaryti.

Vienmetis žioveinis yra bervidinių šeimos, 15-100 cm aukščio gėlė, kilusi iš Viduržemio pajūrio šalių ir Šiaurės Amerikos. Stiebas stačias, tvirtas, šakotas, žolinis. Lapai lancetiški, nedideli, tamsiai žali, bekočiai. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, geltoni, susitelkę į kekę. Žydi nuo birželio mėn. iki didesnių šalnų. Tinka sodinti grupėmis gėlynuose, bordiūruose, tinka puokštėms. Gerai auga derlingoje, purioje žemėje, mėgsta sunkesnes dirvas. Nepakelia drėgmės pertekliaus. Auga saulėtoje vietoje ir pusiau pavėsyje. Sėklos sėjamos balandžio mėn. į dėžutes arba gegužės mėn. į gėlyną. Dažnai buvusiose augimvietėje pats užsisėja. Tarp augalų atstumas 10-20 cm.

Gėlė žioveinis