Agrastinis serbentas

Agrastinis serbentas arba Jošta (Ribes nidigrolaria, Ribes x nidigrolaria sin. Ribes nigrum x uva-crispa) gana retai auginamas mūsų soduose. Dažnas sodininkas tik gūžčioja pečiais ir sako negirdėjęs apie tokį augalą. Tai tarprūšinis juodųjų serbentų ir agrastų hibridas, dažnai vadinamas tiesiog agrastiniu serbentu. Hibrido pavadinimas kilo sujungus vokiškų juodųjų serbentų ir agrastų pavadinimų pirmąsias raides (Johannisbeere + Stachelbeere = Josta). Nors jis sukurtas beveik prieš pusšimtį metų ir išvesta keletas veislių, augalas nėra labai populiarus, nes jautrokas pavasarinėms šalnoms. Tačiau egzotikos mylėtojai šį augalą sode privalo turėti.

Agrastinių serbentų keras stiprus ir vešlus, plačiai išsišakoja. Auga labai sparčiai, ūgliai ištįsta iki 1.5 m ir greitai sutankėja, todėl reikia dažnai retinti. Kitaip negu agrastai, neturi dyglių. Lapai tamsiai žali, dideli ir blizgantys, kaip juodųjų serbentų, bet bekvapiai. Žiedai stambūs ir ryškūs.

Uogos juodos su violetiniu atspalviu, vyšnios dydžio ir formos (maždaug 2 kartus didesnės už įprastų veislių juoduosius serbentus), standžia odele. Auga nedidelėse kekėse, o prinokusios ilgai nenukrinta. Skinti pradedama liepos pabaigoje.

Uogose labai daug vitaminų ir antocianų. Jos saldžiarūgštės, su muskato prieskoniu. Vitamino C yra 4 kartus daugiau negu juoduosiuose serbentuose. Valgomos šviežios ir šaldytos. Iš pusiau prinokusių uogų verdamos uogienės, iš prinokusių spaudžiamos sultys, gaminami džemai ir kompotai.

Geriausiai agrastiniai serbentai auga atvirose ir saulėtose vietose. Sodinama pavasarį ir rudenį, bet geriausiai rugsėjį. Juo derlingesnė dirva, tuo didesnis derlius. Žemė įdirbama taip pat, kaip ir juodiesiems serbentams. Nemėgsta rūgščios žemės. Jeigu sodinama į duobę, pridedama 8-10 kg organinių trąšų (gerai perpuvusio mėšlo ar komposto), 150-200 g paprasto superfosfato ir 40-60 g kalio sulfato. Šie hibridai labai jautrūs kalio trąšų trūkumui. Jeigu sodinama keletas krūmų, tarp augalų paliekama 1.25-1.5 m, tarp eilių – apie 2 m.

Kad nuolat gausiai derėtų, dėl kryžmadulkos šalia pasodinkite po krūmą agrastų ir juodųjų serbentų. Pakrūmės mulčiuojamos perpuvusiu mėšlu arba durpėmis. Vienam kerui reikia 20 kg mulčio.

Vėliau agrastiniai serbentai tręšiami ir prižiūrimi lygiai taip pat, kaip juodieji serbentai. ‘Josta’ atspari serbentinėms erkutėms ir tamsiąjai miltligei, ‘Jocheline’ ir ‘Jostine’ miltlige serga, jas reikia purkšti. Įdomu, kad nei viena veislė savo gerosiomis savybėmis nenurungė pirmojo hibrido. ‘Josta’ sunokina skaniausias ir didžiausias uogas, mažiausiai bijo ligų ir kenkėjų. Nuo krūmo priskinama apie 5-6 kg uogų (kartais daugiau). Dėmesio dar verta ir ‘Kroma’.