Snaputis

Gėlė geranija arba Snaputis – daugiametis augalas, paplitęs visame pasaulyje. Yra daug rūšių, kurios natūraliai auga pievose ir miškuose, ar smėlynuose. Pieviniai snapučiai dažniausiai įsikuria drėgname ir derlingame dirvožemyje, todėl pievinius snapučius galima auginti gėlynuose, kur drėgna žemė, bet yra daug saulės. Sausose pamiškėse augantys raudonžiedžiai snapučiai, jie ypač tinka paįvairinti gėlynus, nes formuoja stambius kerus.

Pelkėtose pievose ir pakrūmėse aptinkami pelkiniai snapučiai, dirbamuose laukuose ir dykvietėse paplitę smulkieji snapučiai, miškuose įsikuriantys miškiniai ir raudonstiebiai snapučiai, tik pajūrio smėlynuose randami švelnieji ir blizgantieji snapučiai. Savo gausa prisiderinę augti įvairiose vietovėse, todėl auginti snapučius nėra sunku, tik reikia tinkamai pasirinkti rūšis.

Snapučiai ypač mylimi sodininku, todėl gausiai auginamos gėlynuose ir alpinariumuose. Žydi mėlynais, rausvais, baltais ar violetiniais žiedais.

Sakoma, jog turi gydomųjų savybių. Antpilas pasižymi nuskausminamosiomis ir raminamosiomis savybėmis, slopina uždegimus ir karščiavimą, mažina kraujo spaudimą.

Pasaulyje auga apie 300 rūšių snapučių (Geranium). Tai vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai, šakniastiebiniai augalai. Užauga 40-60 cm aukščio, lapukai karpyti, žiedeliai pavieniai arba sutelkti po du, retai didesnėse kekėse. Dauguma pas mus auginamų snapučių kilę iš subalpinių ir alpinių Europos bei Kaukazo pievų. Alpinės pievos — tai daug saulės, drėgnas oras, derlinga, vandeniui laidi dirva ir palyginti trumpa vasara. Puikieji, himalajiniai, dalmatiniai, didžiašakiai, melsvieji, plačiavainikiai, Renardo ir kai kurie kiti snapučiai yra šviesamėgiai, jiems reikia daug saulės. Saulėje ir pusiau pavėsyje gerai jaučiasi raudonžiedžiai, pieviniai ir pelkiniai snapučiai. Paunksmėje auga miškiniai snapučiai.

Dauguma nereiklūs drėgmei, išskyrus pelkinius snapučius. Sausrai atspariausi didžiašakiai, Renardo, melsvieji ir dalmatiniai. Visi snapučiai lengvai ištveria trumpalaikes liūtis arba sausrą, bet nepakenčia stovinčio vandens.
Geriausiai snapučiai auga lengvose, laidžiose ir derlingose dirvose, bet neblogai jaučiasi ir prastesnėse. Daugumai iš jų reikia rūgščios, silpnai rūgščios arba neutralios žemės, o dalmatiniams, raudonžiedžiams, melsviesiems ir Renardo – šarminės (8 pH). Sunkios molio dirvos tinka pieviniams, rūgščios durpinės – juodiesiems snapučiams.

Gėlyne snapučiai labai greitai auga, keras išsiplečia ir nustelbia piktžoles, todėl ravėti reikia tik gegužę, kol lapai dar maži. Tuo pačiu patręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Peržydėję žiedai išskinami, o rugsėjo pabaigoje nupjaunami ir stiebai su lapais (išskyrus tuos snapučius, kurių lapai žiemoja).

Dauginama sėklomis ir kero bei šakniastiebių dalimis. Sėklų sunku prisirinkti, nes vos prinokusios išbyra. Sėjama rugpjūtį, kad spėtų sudygti ir iki šalnų gerai įsišaknytų, arba tuomet, kai pirmas šaltukas sukausto žemę. Prieš pat žiemą pasėti snapučiai sudygsta kitą pavasarį, dažniausiai gegužės mėn. Pražysta po metų. Pirktines sėklas galima sėti į dėžutes kambaryje kovo mėn. (paskui reikia išpikuoti) arba į daigyną balandį. Į gėlyną persodinami (kas 40-50 cm) dvimečiai augaliukai.

Vegetatyviai dauginama anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje, kai augalo vegetacija dar neprasidėjusi arba jau pasibaigusi. Snapučiai ilgaamžiai, vienoje vietoje gali augti 10-15 metų. Senti pradeda tik 10-12 metų augalai.

Pirmieji gegužės pabaigoje pražysta himalajiniai, miškiniai ir didžiašakiai snapučiai. Raudonžiedžiai, plačiavainikiai, Robertinio, gruziniški snapučiai pražysta birželio viduryje, liepos pradžioje žiedus išskleidžia puikieji, dalmatiniai, pelkiniai, pieviniai ir Renardo, o pabaigoje – melsvieji snapučiai. Žydi apie 20-40 dienų. Rudenį plačiavainikių, didžiašakių, gruziniškų ir Robertinio snapučių lapai nusidažo ryškiai geltonais ir raudonais atspalviais. Žalsvai melsvi Renardo snapučių lapai vasarą nusidažo purpuriniu piešiniu, o raudonžiedžių žiemojantys lapai žali visus metus.

Aukšti (50-80 cm), tankūs, gausiai žydintys snapučiai gražiais lapais (gruziniški, raudonžiedžiai ir plačiavainikiai) sodinami pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis pievelėje. Kaip kilimą galima auginti greitai plintančius žemaūgius dalmatinius ir didžiašakius snapučius. Jie ypač dera su aukštais gražiais augalais – katilėliais, lijatriais, šparagais ir pentiniais. Vazonuose galima auginti dalmatinius, raudonžiedžius, melsvuosius ir Renardo snapučius.
Apvadams tinka neaukšti, lėtai augantys, visą vasarą gražūs augalai tankia lapija – žemaūgiai raudonžiedžiai ir himalajiniai snapučiai.