Gailiardija

Graižažiedžių (Asteraceae) šeimos šakniastiebinis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos.

Akuototoji gailiardija (G. aristata Pursh, sin. G. grandiflora hort.). Stiebas 40—60 cm aukščio, stačias arba šiek tiek prigu­lęs, nuo pagrindo šakotas. Visas augalas plaukuotas. Lapai lancetiški arba ovališki, dantytais pakraščiais, pilkai žali. Grai­žai dideli, iki 10 cm pločio, liežuviški žiedai įvairių geltonų ar rusvai raudonų atspalvių. Žydi nuo birželio mėn. iki vėlyvo rudens.

Akuototosios gailiardijos hibridai su kitomis daugiametė­mis ir net vienmetėmis rūšimis davė daug naujų formų ir veis­lių, vadinamų hibridinėmis gailiardijomis (Gaillardia hybrida hort.)

Puošnioji gailiardija (lot. Gaillardia pulchella, angl. Firewheel) – panašaus aukščio (stiebas 35-100 cm, stačias), šiek tiek šakotas. Žiedynai stambūs, lapai padengti plaukeliais. Žydi nuo liepos iki spalio mėnesio.

Daugiausia auginamos gailiardijos veislės:

Gaillardia Aurea pura — stambiais, gel­tonais žiedais;

Gaillardia Burgunder — liežuviški žiedai tamsiai raudoni, vamzdiški geltoni ir rudi;

Gaillardia Kobold — liežuviški žiedai geltoni raudonais galiukais, vamzdiški gelsvai rudi;

Gaillardia Tokajer — raus­vai oranžiniais žiedais.

Gėlė gailiardija mėgsta saulėtą ir atvirą vietą. Geriausiai auga vidutinio sun­kumo derlingoje, gerai vandenį praleidžiančioje dirvoje. Esant nepalankioms žiemojimo sąlygoms, dalis kerų kartais su­nyksta.

Dauginama sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklos sėjamos ru­denį arba pavasarį tiesiog į lysves.

Kerelių dalijimu geriausia dauginti pavasarį arba anksti rudenį, kad prieš žiemą spėtų gerai įsišaknyti. Senų kerų ne­reikia skirstyti į labai smulkias dalis, nes Gailiardija palyginti lėtai auga.

Tinka sodinti didelėmis grupėmis gazone ar drauge su kito­mis daugiametėmis gėlėmis mišriose lysvaitėse. Žiedai tinka puokštėms.