Gėlė acena
Gamtoje natūraliai auga apie 100 rūšių acenų. Jos labiausiai paplitusios pietiniame pusrutulyje, ypač Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Tasmanijos saloje, taip pat Meksikoje ir Pietų Amerikoje. Tai žeme besidriekiantys 10-30 cm aukščio puskrūmiai arba daugiamečiai žoliniai augalai sumedėjusiais ūgliais ir žiemojančiais lapais. Daug šakotų ūglių augdami susipina ir sudaro tankų kilimą. Acenų žiedeliai sutelkti smulkiuose (8-10 mm) rutulio formos žiedynuose. Jie panašūs į adatų prismaigstytus kamuoliukus, bet “adatos” minkštos ir plonos. Žiedynai iškyla apie 5-30 cm virš lapų. Žydi nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens.

Acenos Lietuvoje nėra populiarios, tai palyginti naujas augalas, bet kartais jų galima nusipirkti prekybos aikštelėse ir mugėse. Šie augalai verti dėmesio dėl savo gražių lapų. Šliaužiantys stiebai lengvai įsišaknija ir acenos netrukus suauga į kilimą.

Pas mus dažniausiai auginamos smulkialapės ir apskritalapės acenos, o užsienyje žavimasi Acaena innermis ‘Purpurea’ puikais žalsvai purpuriniais lapais. Gali būti, kad greitai jų atveš ir pas mus.

Smulkialapė acenaSmulkialapė acena (Acaena microphylla) lapai apvalūs, rusvai rudi, dantytu pakraščiu. Ūgliai ilgi (60-65 cm), jie šakojasi ir persipina, todėl labai greitai suformuoja žemą tankų kilimą. Lapai žiemoja po sniegu. Žiedynai labai smulkūs (iki 1 cm), su ilgomis minkštomis “adatėlėmis”, apdulkinti pasidaro tamsiai rudi. Žydi liepos – rugsėjo mėn. Besniegę šaltą žiemą gali iššąlti, todėl rudenį uždengiama eglišakėmis. Po storu sniego sluoksniu dažnai iššunta, bet pavasarį pažeistus ūglius greitai pakeičia nauji.

Gėlynuose dažniausiai auginamos ‘New Zealand Bur’, ‘Bidibidi’ ir ‘Kupferteppich’ (išvertus reiškia “medaus kilimas”). ‘Kupferteppich’ acenų lapai pilkšvai raudoni, o žiedynai stambūs, adatėlės ilgos ir ryškiai avietinės.

Apskritalapės acenos (Acaena ovalifolia) sumedėję ūgliai labai ilgi (iki 1 m), dažniausiai išsišakoję tik prie kero pamato. Lapukai didesni, ovalūs ir stambiai dantyti. Jie šviesiai žali be metalo atspalvio.

Acenos gerai auga saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje, bet pavėsyje ūgliai ištįsta ir kilime atsiranda “skylių”. Joms patinka derlinga, drėgna žemė, bet nepakenčia nei stovinčio vandens, nei sausos dirvos. Drėgmės perteklius ypač kenkia žiemą.

Dažniausiai dauginama sėklomis arba stiebo auginiais. Sėjama pavasarį į daigyną arba dėžutes lauke. Paaugę sėjinukai išpikiuojami. Vasaros pabaigoje susiformuoja nedideli kupsteliai, kurie visai neblogai peržiemoja po sniegu. Jeigu sniego nėra, užklojama švariais sausais lapais, eglišakėmis, storai mulčiuojama durpėmis.

Acenas paprasta padauginti stiebo auginiais. Stiebai suformuoja daug orinių šaknelių, kurios įsišaknija vos palietusios drėgną žemę. 12-15 cm ilgio auginiai pjaunami vasaros pradžioje, būtinai su pernykščio, jau sumedėjusio stiebo dalimi. Jeigu sausa, reikia laistyti ir purkšti.

Acenas tinka auginti vietoje pievelės, jeigu nebus mindoma, galima užpildyti tuščius tarpus grįstuose takeliuose. Jos gražiai dera su viržiais, spygliuočiais ir svogūninėmis gėlėmis (tulpėmis, narcizais, hiacintais). Acenos dažnai sodinamos prie alpinariumų, jos puikiai jaučiasi vazonuose.

Gėle Acaena innermis
Acenos žiedai