Augalų kategorijos
Japonijoje Gėlė Azalija – nacionalinės reikšmės augalas, jos mylimos ir gerbiamos, panašiai kaip sakuros. Tai vienas iš pagrindinių japoniškų sodų akcentų. Jos auginamos namuose, iš jų formuojami nuostabiausio grožio bonsai medeliai.
Azalijų, rododendrų (Rhododendron L.) vardas kilęs iš graikų kalbos. Rhodon reiškia rožę, dendron – medį. Jų žiedai iš tikrųjų panašūs į rožytes. Tai erikinių (Ericaceae) šeimos augalai, savaime augantys Vidurinėje Azijoje ir Centrinėje Amerikoje. Gentyje yra 1000 rūšių ir daugybė varietetų, veislių bei formų, nuo labai aukštų (5-7 m) iki labai mažų ir kiliminių augalų. Tai visžaliai ir lapus metantys krūmai. Žiedai paprasti, pilnaviduriai ir garbanoti, įvairių spalvų ir atspalvių.
Pasaulinėje praktikoje nuo K. Linėjaus laikų išliko abu pavadinimai: lapus metančios rūšys vadinamos azalijomis, o visžalės – rododendrais. Šiltnaminių azalijų pirmtakai buvo Simso rododendrai.
Azalijų Rūšys ir veislės
Dažniausiai kambariuose auginami indiniai rododendrai (Rhododendron indicum (L.) Sweet), atvežti į Europą XVII a. pabaigoje, ir Simso rododendrai (Rhododendron simsii Planch.), atvežti į Angliją 1808 m. ir pavadinti indinėmis azalijomis.
Labai gražūs indiniai rododendrai nedidukais, iki 30-50 cm aukščio kerais. Žydi stambiais 5-7 cm skersmens žiedais, lapai tamsiai žali, odiški, iki 3.5 cm ilgio. Žiedai ryškiai raudoni, alyviniai. Žydi birželio mėn.
Natūraliai auga ant uolų Japonijos salose. Yra daug veislių paprastais ir pilnaviduriais, baltais, rausvais, įvairių atspalvių raudonais, gelsvai rausvais, violetiniais ir margais žiedais.
Simso rododendrai visžaliai, užauga iki 1-1.5 m aukščio ir stipriai šakojasi. Lapai elipsiški, 2-5 cm ilgio. Žiedai 3.5-5 cm skersmens, rausvai raudoni, kartais rausvi arba balti. Auga aukštai kalnuose, sausuose Kinijos miškuose. Sukryžminę šią rūšį su kitomis, selekcininkai išvedė daug puikių veislių azalijų, kurios dažnai auginamos mūsų namuose.
Azalijų Priežiūra
Azalijos mėgsta šviesius, gerai vėdinamus kambarius, bet nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Tinkamiausia temperatūra – 10-15°C, šiltesnėje patalpoje žydi trumpiau. Jautriai reaguoja į skersvėjus, nemėgsta sauso oro (gali numesti lapus), todėl nežydinčius augalus reikia dažnai purkšti drungnu vandeniu. Vasarą laistoma nekalkėtu, minkštu vandeniu, žemė nuolat turi būti drėgna. Perdžiūvus žemei, azalijos numeta lapus, o žiedpumpuriai paruduoja ir neišsiskleidžia.
Seni augalai persodinami iš karto po žydėjimo pavasarį, kas 2-3 metai. Jiems reikia rūgščių (pH 4-5) durpių ir gero drenažo. Tinka durpių ir spygliuočių medžių pjuvenų (2:1) mišinys arba supuvusių spyglių žemė (galima prisikasti miške). Peržydėjusias gėles reikia stipriai išgenėti.
Azalijoms geriausi žemi ir plokšti vazonai, nes jų šaknys paviršinės. Persodintos gausiai palaistomos ir laikomos pavėsyje, pavasarį patręšiamos azoto trąšomis.Vasarą jas galima pasodinti lauke (pavėsyje, užuovėjoje) arba palikti iki pusės įkastame vazone. Azalijos nemėgsta nei perdžiūvimo, nei perlaistymo, žemė vazone visuomet turi būti lengvai drėgna. Karštomis dienomis purškiama vandeniu.
Žydinčios azalijos kas antrą savaitę tręšiamos specialiai azalijoms arba rododendrams skirtomis trąšomis, kartą per mėnesį palaistomos parūgštintu vandeniu (5 ml sieros rūgšties/10 l vandens), patrumpinami jauni ūgliai. Rugsėjį prieš šalnas pernešamos į kambarį ir pastatomos šviesiai ir vėsiai. Labiausiai tinka rytinės ir vakarinės palangės. Žiemoja azalijos vėsiai (8-10°C); laistoma tik tiek, kad žemė būtų šiek tiek drėgna. Nuo šalčio ir drėgmės pertekliaus pradeda pūti šaknys ir pašviesėja ūglių viršūnės.
Šviesiai ir šiltai (18-20°C) laikomos azalijos pražysta greičiau. Tam tinka šildomas šiltnamis arba žiemos sodas. Augalai turi būti gerai išsivystę, nesutankėję. Prie žiedinių pumpurų išaugę ūgliai nuskabomi. Labai svarbu drėgnas oras (iki žydėjimo azalijos purškiamos 2-3 kartus per dieną) ir pastovi temperatūra. Žiedams išsiskleidus, ji sumažinama iki 10-15°C.
Azalijų Dauginimas
Azalijos dauginamos auginiais (kovą – balandį arba rugpjūčio mėn.) arba sėklomis. 4-6 cm ilgio ūgliai, nuskabius apatinius lapus, sodinami į durpių ir smėlio mišinį. Dėžutės uždengiamos stiklu arba plėvele ir laikomos 20°C šilumoje. Nuolat vėdinami ir purškiami auginiai įsišaknija per 5-6 savaites. Jauni augaliukai persodinami į 9 cm skersmens vazonus su rūgščiomis durpėmis, dažnai purškiami ir laistomi. Paaugusių auginių viršūnes reikia nugnybti, kad formuotųsi gražesni kerai.
Azalijų ligos ir kenkėjai
Per šiltai ir sausai laikomų azalijų lapai nuvysta, paruduoja žiedpumpuriai. Jeigu puola chlorozė – pagelsta lapai, augalą reikia persodinti į rūgščias durpes.
Užmirkusioje žemėje, skersvėjų perpučiamuose kambariuose azalijos neišskleidžia žiedpumpurių arba visai jų nekrauna. Kartais užpuola amarai, voratinklinės erkės ir baltasparniai, tuomet lapus ir stiebą gerai nuplaukite vandeniu ir nupurkškite insekticidais.
