Gėlė baltašaknė

Lelijinių šeimos daugiametė, šakniastiebė žolinė gėlė. Šakniastiebis horizontalus, baltas, storas, mėsingas, randuotas, su smulkiomis šaknimis. Lapai lancetiški, linijiški ar plačiai ovalus, stambūs, priešpriešiniai arba menturiniai. Žydi gegužės—birželio mėnesiais. Žiedai vamzdelio formos, išaugę lapų pažastyse, pavieniai ar po kelis. Žiedai balti, rožiniai, išorinė pusė žalsvo atspalvio. Vaisius — uoga.

Gentyje apie 30 rūšių, paplitusių Europos lygumose ir kalvotose miškingose vietose, Rytų ir Pietryčių Azijos subtropikų bei tropikų zonose, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga 3 rūšys, neretai auginamos ir darželiuose.

Didžioji baltašaknė. Kilusi iš Šiaurės Amerikos ir Japonijos. Gėlė 100—150 cm aukščio. Lapai kiaušiniški arba lancetiški, iki 15 cm ilgio, 10 cm pločio. Žiedai vamzdiški, 2 cm ilgio, balti, po 2—8 lapų pažastyse. Žydi gegužės mėnesį.

Daugiažiedė baltašaknė. Auga ūksminguose mišriuose miškuose Europoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Indokinijos pusiasalyje, Šiaurės Amerikoje. Gėlė 25—60 cm aukščio. Lapai kiaušiniški arba elipsiški, staigiai sustorėjusia pamatine dalimi, 10—11 cm ilgio, 4—5 cm pločio, jų viršutinė pusė žalia, apatinė pilkai žalia. Apyžiedis vamzdiškas, jo pamatas išsipūtęs. Vaisius — mėlynai juoda uoga. Žydi gegužės—birželio mėnesiais, apie du mėnesius. Lietuvoje auga lapuočių ir mišriuose miškuose.

Baltašaknė
Gėlės baltašaknės