Gėlė driada

Erškėtinių šeimos žemaūgis, visžalis, dekoratyviais lapais ir vaisiais krūmokšnis. Gentyje dvi rūšys ir vienas sodinis hibridas. Auga tundroje, alpinėje ir subalpinėje kalnų juostoje, ant kalkingų uolų. Lietuvoje reta, auginama tik bo­tanikos soduose ir kai kurių gėlininkų mėgėjų dar­želiuose.

Kalnų gėlė driadaAštuoniukė driada. Pa­plitusi Europos kalnynuose iki 2500 m aukščio, Šiaurės Amerikos arktinėje dalyje, europinės dalies šiaurėje ir Sibiro šiaurėje. Auga tundroje, alpinėje ir subalpinėje juostose. Lietuvoje introdukuota rūšis. Gėlė 15—20 cm aukš­čio. Stiebas pažeme besidriekiantis, įsišaknijantis. Šakniastiebiai sumedėję, prigludę prie žemės pavir­šiaus; iš ūglių, palaipų išauga tankus kilimas. Lapai maži (ąžuolo formos), ovalūs, pakraščiai užsirietę, viršutinė jų pusė blizga, tamsiai žalia, apatinė sidabriškai balta, plaukuota, visžaliai (žiemą paruduoja). Žiedai balti, iki 4 cm pločio, pavie­niai. Žydi gegužės—birželio mėnesiais, apie 40 dienų.

Vaisiai sunoksta liepos pradžioje. Žiedo liemenėlis su plaukelių vainiku peržydėjus pasilieka prie vai­siaus. Gėlė dekoratyvi ištisus metus. Žiemoja nepridengta. Kitose šalyse auginama ir daugiau rūšių.

Driados mėgsta saulėtą vietą, kalkingą, ne per sausą ir vandeniui laidžią dirvą (su giliu podirviniu vandeniu). Tundroje augantys augalai žiemą sniego danga yra apsaugoti nuo šalto oro ir stip­rios transpiracijos. Matyt, panašias sąlygas reiktų sudaryti ir auginamiems augalams. Kad nenukentė­tų nuo tiesioginių saulės spindulių, kovo mėnesį pa­tartina žiemai kerus lengvai apdengti eglių šako­mis. Atspari žiemos šalčiams, ligoms ir kenkė­jams.

Sodinama grupėmis (po 10—20 kerų) gėlynuose, lysvėse, alpinariumuose, tinka atraminėms sienelėms, bordiūrams (1 m2 po 8—10 kerų). Tai kiliminis augalas dekoratyviais lapais ir vaisiais. Galima au­ginti su daugiametėmis gėlėmis: katilėliais, gvazdi­kais, ankstomis, gencijonais, sauleniais, žemaūgėmis sidabražolėmis ir kitais.