Gėlė Jeffersonia (džefersonija)
Raugerškinių šeimos dau­giametė šakniastiebinė, žolinė gėlė. Žiedai pavieniai, su trimis, anksti nubyrančiais (panašiais į vainiklapius) taurėlapiais. Vainiklapiai 6—8. Vai­sius — dėžutė. Gentyje dvi rūšys, paplitusios JAV ry­tinėje dalyje ir Tolimuosiuose Rytuose. Lietuvoje labai reta (auginama botanikos soduose ir kai kuriose sodybose). Kininė džefersonija. Paplitusi Tolimuosiuose Rytuose (prie Amūro, Primorės krašte, šiaurinėje ir rytinėje Kinijoje). Auga mišriuose ir lapuočių miš­kuose, pavėsyje, humusingoje žemėje. Kultivuoja­ma nuo 1913 m. Panaši į triskiautę žibuoklę. Gėlė 20—30 cm aukščio, pagalvėlinė. Lapai pamatiniai, ilgakočiai, platūs, viršūnė primena kriauklę, ploni, melsvai žali, metalo bliz­gesio, rudenį pasidaro bronzinės, pilkai žalios spal­vos. Žiedai dideli, 2—3 cm pločio, ryškiai mėlyni, ant ilgo (20 cm) žiedkočio, kuris iškyla virš lapi­jos. Žydi balandžio viduryje—gegužės pradžioje, apie 30 dienų. Sėklas užmezga. Jos sunoksta birže­lio mėnesį. Žiemai pridengiama. Ypač dekoratyvūs žydintys augalai. Peržydėję vešliai tarpsta, suželia tankūs kilimėliai. Pavasarį jauni lapai būna violetiškai raudoni, vėliau paža­liuoja ir raudonas išlieka tik lapo pakraštys, o ru­denį pasidaro bronziniai. Šios gėlės mėgsta pavėsingą vietą, lengvą, humusingą, šiek tiek molingą, ne per sunkią ir ne per sausą dirvą. Nepakenčia ilgai trunkančios kaitros ir ilgai telkšančio vandens. Jeigu gėlės ilgus metus auginamos toje pačioje vietoje, tai kartkartėmis ant šakniastiebių rudenį galima užžerti perpuvusios, derlingos žemės. Dauginama sėklomis ir dalijant kerą. Sėklos sėjamos tik ką sunokusios. Sėjinukai pražysta trečiaisiais metais. Daigai auginami inspekte (žiemai reiškia juos pridengti). Keras dalijamas pavasarį. Sodinama grupėmis tarp medžių, pavėsyje, alpinariumuose. Šias augalus patariama auginti dar­želiuose, kolektyviniuose soduose.