Gėlė Raudminas

Augalas raudminas (Haemanthus L.) – amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos atstovas, kilęs iš Pietų Afrikos ir Rytų Afrikos atogrąžų. Genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio haima – kraujas, o anthos – gėlė. “Kraujo gėlėmis” raudminas vadinamas ir dėl raudonų sulčių, kurios teka sužeidus stiebą ar lapus. Gentyje 50 rūšių svogūninių žolinių augalų.

Dažniausiai auginami baltažieddis ir puošnusis raudminas
Baltažiedis raudminas (Haemanthus albiflos Jacq.) liaudyje vadinamas “uošvės liežuviu”. Ši rūšis paplitusi Pietų Afrikoje, auga uolėtuose šlaituose ir krūmų sąžalynuose. Lapai žali, kieti, stori, 6-9 cm pločio ir 15-20 cm ilgio. Svogūnas žalas, suspaustas iš dviejų pusių ir auga žemės paviršiuje. Iš jo užauga žiedynkotis su skėčio formos žiedynu ir daugybe smulkių baltų žiedų.

Dažniau auginamas puošnusis raudminas (Haemanthus katherinae Baker), kilęs iš Pietryčių Afrikos akmenuotų kalvų. Svogūnas iki 8 cm skersmens, pusė jo auga virš žemės, o kita pusė po žeme. Lapai šviesiai žali, plačiai linijiški, iki 40 cm ilgio ir 15 cm pločio, rudenį sunyksta. Žiedai smulkūs oranžiniai, sutelkti į 20 cm skersmens skėtį. Žydi pavasarį, kartais ir rudenį. Puošnusis raudminas literatūroje dažnai aprašomas nauju pavadinimu – Scadoxus multiflorus subsp. katherinae.

Baltažiedžiui raudminui visus metus reikia daug šviesos. Vasarą laikyti šiltai, žiemą – vėsiai (12°C). Vasarą laistoma saikingai, dažnai nupurškiama vandeniu, o žiemą laistoma labai retai ir mažai. Tręšiama sezono metu kartą per mėnesį.

Puošniajam raudminui patinka šilti (15-20°C), šviesūs, bet ne saulėti kambariai, grynas oras. Vasarą galima laikyti balkone arba lauke, tuomet gausiai laistoma ir kartą per mėnesį tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Svarbu nepertręšti, nes raudminai, kaip ir kiti svogūniniai augalai, nemėgsta didelės trąšų koncentracijos, druskų pertekliaus. Pertręšti augalai žydi prastai arba visai nežydi. Nuo rugsėjo mėn. laistoma mažiau ir rečiau, kad sunyktų lapai. Žiemą jiems būtina bent 1-1,5 mėn. pailsėti, tuomet laikoma vėsiai (10-12°C). Šiuo laikotarpiu augalai visai nelaistomi.

Vasario mėn. viršutinis žemės sluoksnis vazone pakeičiamas nauju, raudminai palaistomas drungnu vandeniu – paskatinami augti. Persodinama kas 3-4 metai. Tinka derlingas kompostinės, durpinės žemės ir smėlio mišinys. Svogūnas sodinamas taip, kad matytųsi viršūnė, būtina saugoti šaknis. Pasodinus palaistoma, laikoma šiltai ir šviesiai. Raudminai geriau žydi, kai vazonas ankštas, todėl dažnai jų judinti tikrai neverta.

Baltažiedis raudminas dauginamas atžalomis ir sėklomis, o puošnusis raudminas – sėklomis ir svogūnais, kurie atskiriami, kai augalas persodinamas. Iš pradžių svogūnėliai sodinami po keletą negiliai, paaugę persodinami po vieną ir 3-4 metai auginami be ramybės periodo. Sėklos sėjamos tik šviežios, nes greitai praranda daigumą. Kai užauga 2-3 lapeliai, persodinama į atskirus vazonus.

Jeigu raudmino stiebas išlinkęs, lapai blyškūs – trūksta šviesos. Lapai gelsta ir sukasi – per daug šviesos. Augalas nežydi – per mažas svogūnas arba per didelis vazonas, reikia auginti be poilsio. Kai per daug drėgmės, neauga, svogūnai pradeda pūti. Kai drėgmės trūksta, nuvysta lapai, augalai nežydi. Raudminus gali užpulti amarai, miltuotieji skydamariai ir voratinklinės erkės. Raudminai nuodingi, neleiskite žaisti vaikams.

Raudonžiedis raudminas parduotuvėse pasitaiko retai. Gėlė žydi raudonais, taurės pavidalo dengiamaisiais lapais sezono pabaigoje, dar prieš pasirodant lapams. Tikrieji žiedai slepiasi už dengiamųjų lapų, o matomi tik geltoni kuokeliai. Iškart po žydėjimo išauga du arba trys gražiai margi lapai.

Svogūną pasodinkite taip, kad jo galiukas būtų prie pat žemės paviršiaus. Augimo laikotarpiu jį reikia gausiai laistyti ir tręšti. Kai tik lapai pagelsta, leiskite svogūnui pailsėti. Vazoną su svogūnu laikykite vėsioje vietoje (ne šaltesnėje nei 10 °C) ir beveik nelaistykite. Svogūną kuo ilgiau laikykite viename vazone, nes jis nemėgsta, kai judinamos šaknys.