Saulenis (Gėlė)

Lotyniškas saulenių pavadinimas Helianthemum kilęs iš graikiškų žodžių helios – saulė ir anthos – žiedelis. Panašiai kaip vandens lelijos, sauleniai išsiskleidžia, kai pirmieji saulės spinduliai paliečia žemę ir užmiega, kai ji persirita į antrą pusę.

Gėlė saulenisTai puskrūmiai, rečiau žoliniai šakniastiebiniai daugiamečiai ir vienmečiai augalai. Užauga 10-30 cm aukščio, stiebai statūs arba svyrantys. Seni kerai išvirsta. Lapai ovalūs, lancetiniais arba pailgai lancetiniai, žalsvai pilki ar žali. Žiedeliai ryškūs, geltoni, oranžiniai, rausvi, raudoni, balti, su daug kuokelių, sutelkti į paprastus arba šluotelės formos žiedynus, arba pavieniai.

Sauleniai pas mus auginami retai, yra beveik nežinomi ir nepopuliarūs, o visai be reikalo. Jie žydi vasarą, ilgai ir gausiai.

Sauleniai geriausiai auga atvirose ir saulėtose vietose, nebijo sausrų. Žemei nereiklūs, gali augti skurdžiose smėlio dirvose. Mėgsta dolomitą, kalkingą žemę. Peržydėjusius saulenius nupjaukite, kad nauji stiebai augtų tvirtesni. Lepesnių veislių saulenius švelniais lapais pridenkite nuo šalčių. Žiemai juos reikia sausai uždengti, kad po augalais per atlydžius netelkšotų balos.

Kalniniai sauleniai (Helianthemum oelandicum ssp. alpestre) paplitę kalnuose nuo Pirėnų iki Balkanų. Auga tankiais, žemais (iki 10 cm aukščio ir 30 cm skersmens), visžaliais kilimais. Žydi gražiais geltonais žiedeliais nuo birželio iki rugpjūčio. Natūralioje augavietėse auga tarp akmenų kalkingoje žemėje, bet dirvai nereiklus. Šalčiui atsparus, bet žiemai rekomenduojama pridengti, ypač jaunus augaliukus.

Paprastieji sauleniaiPaprastieji sauleniai (Helianthemum nummularium (L.) Mill. sin. Helianthemum vulgare Gaertn.) savaime auga Viduržemio jūros pakrantėse ir Centrinėje Europoje. Tai šakotas iki 40 cm aukščio puskrūmis. Stiebai išsidraikę arba kylantys, gausiai pūkuoti. Lapai ovalūs arba ovaliai lancetiniai, iš viršaus žali, iš apačios pilkai pūkuoti. Žiedeliai iki 2,5 cm skersmens, geltoni.

Apenininiai sauleniai (Helianthemum apenninum (L.) Mill.) auga vakariniuose ir pietvakariniuose Europos rajonuose, taip pat Mažojoje Azijoje. Tai daugiamečiai 20-25 cm aukščio puskrūmiai. Lapai lancetiniai, pūkuota apačia. Žiedeliai iki 2 cm skersmens, blyškiai rausvi, kekės formos žiedynuose. Žydi gegužės – birželio mėn. apie 30-35 dienas.

Hibridiniais sauleniais (Helianthemum x hybridum hort.) dažniausiai vadinami įvairių sodinių formų ir veislių sauleniai, gauti sukryžminus paprastuosius ir apenininius saulenius. Žiedai įvairių spalvų ir atspalvių (nuo baltos iki raudonos ir geltonos).

Dauginama sėklomis ir auginiais. Sėjama į dėžutes kovą arba tiesiai į lysvę balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Dygsta lėtai ir nelygiai. Į nuolatinę vietą daigeliai su dideliu žemių gumulu persodinami birželį kas 30 cm. Jeigu sėjama tiesiai į lysvę, sudygusius daigelius reikia retinti. Auginiai pjaunami birželio mėn. ir sodinami į šiltnamį arba dėžutes ir uždengiama stiklu ar agroplėvele. Į nuolatinę vietą prigijusios šakelės persodinamos kitais metais.

Sauleniai labai tinka sodinti alpinariumuose tarp akmenų ir žemuose apvaduose. Dera su katilėliais, daugiamečiais linais, veronikomis ir šilokais.