Augalų kategorijos
Šefleros priklauso aralijinių (Araliaceae) šeimai. Jų tėvynė – Šiaurės Rytų Australija, Taivanis, Naujoji Gvinėja. Genčiai priklauso 250 rūšių visžalių krūmai, nedideli medeliai ir vijokliai. Šefleros pavadintos K. Linėjaus draugo, vokiečių botaniko J.Ch. Šeflero vardu. Dažniau auginamos aštuonlapės ir medėjančios šefleros.
Aštuonlapės šefleros (Schefflera actinophylla Harms. sin. Brassaia actinophylla) kilusios iš Rytų Azijos.
Vienas stiebas apaugęs ilgakočiais (iki 30 cm), pirštiškais lapais. Lapus sudaro 6-8, kartais 12 blizgančių, elipsiškų ir žalsvų segmentų – pirštų.
Žiedai tamsiai raudoni ant ilgo žiedynkočio, vėliau subręsta rausvi vaisiai. Kambariuose žydi retai. Auga lėtai, namuose užauga iki 2 m.
Gražiausiai atrodo didelės šefleros. Atogrąžų kraštuose jos užauga iki 30-40 metrų aukščio ir dažnai dar vadinamos medžiais – skėčiais, nes lapai išsidėstę kaip skėčio stipinai. Tai nereiklūs augalai, jiems užtenka 14°C šilumos.
Geriausiai auga šviesiuose, pusiau pavėsinguose, gerai vėdinamuose kambariuose. Jos lengvai prisitaiko prie aplinkos, mažai jautrios sausam kambario orui ir skersvėjams. Vasarą jas galima išnešti į lauką, tik parinkite vietą, kur nespigintų tiesioginė saulė ir neužpūstų vėjas.
Medėjančios šefleros (Schefflera arboricola (Hayata) Hayata) auga miškinguose kalnuose, kur vėsus oras. Sukurta daugybė įvairių veislių margais lapais. Štai ‘Compacta’ šeflerų lapai žali, o ‘Gold Capella’, ‘Trinette’, ‘Variegat’ – žaliai geltoni. Augalas pradeda šakotis tik viršūnėje. Pirštiškus lapus sudaro 3-5 lapeliai, o kartais 7 ir daugiau. Lapai odiški, blizgantys.
Retai auginamos, bet labai įspūdingos pirštuotosios šefleros (Schefflera digitata Forst.) kilusios iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Pirštiškus lapus sudaro 7-10 lapelių. Lapai odiški, blizgantys, dideli (iki 15-20 cm ilgio).
Šefleros mėgsta drėgmę. Jeigu kambaryje labai sausa, jas dažniau purkškite drungnu vandeniu ir laikykite padėkle su akmenukais su trupučiu vandens. Vanduo turi nesiekti vazono, kad šaknys nemirktų vandenyje. Šefleros nepakenčia stovinčio vandens, todėl jas verčiau laistyti rečiau negu per dažnai. Jeigu vasarą labai karšta, laistoma 2-3 kartus per savaitę ir kasdien purškiama. Prieš laistydami pagaliuku supurenkite žemės paviršių, kad geriau susigertų vanduo. Perlaistytos šefleros meta lapus. Tręšiama nuo pavasario iki rudens kas 3 savaitės bet kokiomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Margalapėms šefleroms kalio ir fosforo reikia daugiau. Žiemą netręšiama.
Žalialapės šefleros žiemą laikomos vėsiai (10-15°C), o margalapės – šiltai (16-18°C) ir šviesiai. Jeigu kambaryje per šalta, jos meta lapus. Žiemą laistoma labai mažai, tik tiek, kad žemė neperdžiūtų. Žiemojančios šilčiau negu 20°C šefleros taip pat ima mesti lapus.
Jaunos šefleros persodinamos kasmet, senesni augalai – kas 4-5 metai, bet pavasarį pakeičiamas viršutinis žemės sluoksnis. Persodinama į purų, vandeniui pralaidų kompostinės, durpinės (lapinės) žemės ir smėlio (3:1,5:1) mišinį. Dugne reikia gero, iki 5 cm storio drenažo. Jauni augalai paremiami, nes jų stiebai iš pradžių silpni, o bręsdami sutvirtėja. Šefleras galima genėti, tuomet jos neauga didelės, bet išsišakoja ir sutankėja.
Paprasčiausia šefleras padauginti viršūniniais auginiais ir stiebo dalimis. Pavasarį ir vasarą galima dauginti pusiau sumedėjusiais auginiais su 2-3 lapais. Apatinis pjūvis – įstrižas prie pat lapo, viršutinis – per 1 cm virš lapo (pumpuro). Apatinis lapas nupjaunamas, o kiti paliekami. Galima naudoti šaknijimosi hormonus. Paruošti auginiai sodinami į durpių ir smėlio mišinį, pridengiami polietileno plėvele ir laikomi šiltai (20-25°C). Šefleros gerai įsišaknija ir šiltame vandenyje. Po 3-4 savaičių jauni augalai persodinami į 9-11 cm skersmens vazonus. Kad iš karto atrodytų puošniai, į vieną vazoną galima pasodinti po keletą augalų.
Jeigu per šalta, per dažnai arba retai laistoma ir tręšiama, šefleros nuvysta, jų lapai gelsta ir krinta. Kartais jaunus ūglius užpuola amarai. Per šiltai žiemą laikomus augalus apninka miltuotieji ir paprastieji skydamariai, kurie veisiasi lapų apačioje. Jeigu šių kenkėjų nedaug, juos nuvalykite denatūruotame spirite pamirkytu skudurėliu, o paskui nuplaukite švariu vandeniu. Jeigu kenkėjų daug, verčiau nusipirkti specialių insekticidų.
Šefleros nesirgs, jeigu jas dažnai purkšite ir valysite lapus. Genėdami ir daugindami šefleras mūvėkite pirštines, nes augalas turi odą ir gleivinę dirginančių medžiagų.
