Augalų kategorijos
Anksčiau jos buvo vadinamosios Soleirolia soleirolii ir Helxine soleirolii, šie pavadinimai liko kaip sinonimai. Tikrasis dabartinis pavadinimas yra Soleirolia repens Kuntze – gulsčiosios soleirolijos. Tai dilgėlinių šeimos daugiametės žolės, jos greitai plinta plonais šliaužiančiais, mažais šviesiai žaliais lapeliais apaugusiais stiebais. Driekiasi žeme ir sudaro ištisus kilimus. Soleirolijos užauga iki 10 cm, žiedai mažai pastebimi, nedekoratyvūs.
Nereiklios, gerai auga tiek 10 °C, tiek 18 – 20 °C temperatūroje. Tinka labai šviesi palangė, bet reikia saugoti nuo tiesioginės saulės, nemėgsta tamsių, per daug pavėsingų vietų. Šviesioje vietoje soleirolijos tvirtesnės, trumpesniais stiebais ir prigludusiais lapais, o prietemoje ištįsta, kerai būna silpnesni. Juo šviesesnėje vietoje soleirolijos auga, juo daugiau jas reikia laistyti, ir atvirkščiai, tamsesnėje ir vėsesnėje vietoje laistoma mažiau. Vasarą žemė visuomet turi būti drėgna, kartą per dieną apipurškiama. Tiesa, drėgnas oras nors ir naudingas augalui, bet nėra būtinas. Tręšiamos kartą per mėnesį.
Žiemą soleirolijos laikomos labai šviesioje, saulės apšviestoje vietoje, mažiau laistomos, retkarčiais apipurškiamos.
Dauginamos auginiais ir kerelio dalimis. Soleirolijos greitai prigyja ir pradeda augti, o po 1-2 mėn. suformuoja gražius kerelius. Dauginti galima nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, išskyrus žiemą. Kiekvieną pavasarį jos atnaujinamos auginiais. Norint didelių augalų, soleirolijos nedalijamos , bet kasmet pavasarį persodinamos į vis didesnį vazoną. Po dviejų savaičių pradeda normaliai augti. Žemei nereiklios.
Kambariuose ir oranžerijose auginamos kaip svyrantys augalai, jos tankiai užkloja žemę vazonuose ir kabančiuose krepšeliuose. Yra margalapių, kurias galima sodinti po medelio formos augalais.
