Gėlė Žydrė

Dekoratyvinėje sodininkystėje gėlės žydrės žinomos labai seniai.

Pritaikymas

Žydrės dažniuasiai sodinamos pavienėmis grupėmis gazonuose arba komponuojamos su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Ypač gražiai atrodo žydrių deriniai su kitomis tuo metu žydinčiomis gėlėmis: krokais, raktažolėmis, sniegžydrėmis, margutėmis ir kt. Žydrės dažnai grupuojamos su tulpėmis ar narcizais, arba sodinamos tarp jų. Jų priežiūra nesudėtinga. Kai kurios žydrių rūšys tinka puokštėms, galima ir pražydinti.

Botaninė-morfologinė apžvalga

Lelijinių (Liliaceae) šeimos žolinė daugiametė gėlė. Gentyje 60 rūšių, savaime augančių Europos, Šiaurės Amerikos, Mažosios ir Vidurinės Azijos (vakarinėje dalyje) stepėse, atviruose kalnų šlaituose, miškų pievokšniuose ir alpinėse pievose. Daugelio šios genties rūšių žiedai kvapūs.

Svogūnai tunikiniai, kiaušiniški ar ropiški, 1.0— 3.5 cm skersmens. Lapai pamatiniai, latakiški ar lygūs, dažniausiai linijiški, linijiškai lancetiški. Stiebas belapis, 10—30 cm aukščio. Žiedynas cilindriškas ar kūgiškas. Paprastai apatinėje žiedyno dalyje susitelkę fertilūs (mezgantys sėklas), viršutinėje sterilūs žiedai. Žiedai įvairių atspalvių mėlyni. Apyžiedis suaugęs, apvalus ar pailgas, viršūnė dažniausiai įsmaugta, su atsilenkusiais arba tiesiais danteliais ar skiautelėmis. Kuokeliai 6, trumpesni už apyžiedį, išsidėstę dviem, kartais vienu ratu. Piestelė sudaryta iš neryškiai triskiautės purkos, siūliško liemenėlio ir trilizdės apatinės mezginės. Vaisius — tribriaunė dėžutė. Sėklos juodos, raukšlėtos.

Svarbesnės žydrių rūšys

Armėninė žydrė (Muscari Armeniacum). Savaime auga šiaurvakarių Užkaukazės lygumose ir šiaurvakarių Turkijoje.
Svogūnai 1.8—2.5 cm skersmens, 2.5—3.0 cm aukščio. Lapai 6—8, pilkšvai žali, linijiški, 13—25 cm ilgio, 0.6—1.0 cm pločio, į viršūnę siaurėjantys. Stiebai nelabai tvirti, 15—20 cm aukščio. Žiedynas kūgiškas, tankus, 2.0—3.0 cm ilgio, ryškiai žydras, jo viršūnėje šiek tiek šviesesnių sterilių žiedų kuokštelis. Fertilūs žiedai, 0.5 cm ilgio, 0.4 cm pločio, skiautelės balsvos. Kuokelių vienas ratas. Žydi antroje pavasario pusėje.

Plačiai kultivuojamos šios veislės: ‘Early Giant’ — žiedai žydrai mėlyni, baltaskiaučiai, kvapūs. Žiedynas tankus, kūgiškai cilindriškas. Žydi anksčiau negu rūšis (balandžio mėn.), tinka pražydinti. ‘Cantab’ — augalai žemi (iki 15 cm), žiedai sodriai žydres spalvos; ‘Blue Spike’ — žiedai pilnaviduriai, dulsvai žydri, smulkūs, bekvapiai, su žaliu apnašu. Žiedynas kūgiškas, sudėtinis, sudarytas iš tankių, rutuliškų, į viršų smulkėjančių kekių. Apatiniai žiedkočiai iki 1 cm ilgio, nusvirę, viršutiniai perpus trumpesni, statmeni. Žydi kartu su tulpėms ir ilgai, nes visi žiedai sterilūs. Lapai šviesiai žali, nestandūs, siaurai latakiški, 20 cm ilgio, 0.8 crn pločio.

Smulkiažiedė žydrė (Muscari botryoides Mill). Savaime auga Vidurio ir Pietų Europos subalpinėse ir alpinėse pievose ir kalnų šlaituose.
Svogūnai 1—2.5 cm skersmens, 2—3.5 cm aukščio. Lapai 2—6, linijiškai latakiški, 13—25 cm ilgio, 0.8— 1.5 cm pločio. Stiebas 10—25 cm ilgio. Žiedynas daugiažiedis (40 sterilių ir 10 fertilių žiedų), iš pradžių kūgiškas, 2—3 cm aukščio, vėliau retas, cilindriškas (išauga iki 4—7 cm aukščio). Žiedyno viršuje yra šiek tiek šviesesnių sterilių žiedų kuokštelis. Žiedynas prieš žydėjimą alyvinės violetinės spalvos su žalsvu apnašu, vėliau violetiškai mėlynas. Žiedai 0.4—0.5 cm ilgio ir 0.3 cm pločio, viršūnė su balsvais danteliais; silpno kvapo. Žydi gegužės mėnesį.

Plačialapė žydrė (Muscari latifolium Kirk.). Savaime auga Mažojoje Azijoje. Svogūnai kiaušiniški, stambūs, iki 3,5 cm skersmens.
Lapas dažniausiai 1, kartais 3, plačiai lancetiški, 15—20 cm ilgio, 2,0—5,0 cm pločio, primena tulpių lapus. Stiebas 15—25 cm aukščio. Žiedynas ilgas (iki 5 cm), tankus, daugiažiedis (iki 100 žiedų). Fertilūs žiedai nusvirę, tamsiai violetiniai, pailgi, viršūnė neįsmaugta, jų danteliai tokios pačios spalvos. Sterilių žiedų nedaug, jie truputį šviesesni už fertilius. Žydi antroje pavasario pusėje. Ši rūšis lepesnė už kitas, todėl žiemai reikia dengti. Persodinta vegetacijos metu sunkiai prigyja. Dauginasi lėtai, nes vaikučių beveik neišauga.

Daugiažiedė žydrė (Muscari polyanthos Boiss.). Savaime auga pietvakarių Užkaukazės alpinėse ir subalpinėse pievose ir šiaurryčių Turkijoje. Į Vakarų Europą atvežta 1890 m.
Svogūnas kiaušiniškas, 1.7—2.5 cm skersmens, 1.7— 2.4 cm aukščio. Lapai dažniausiai 3, plačiai linijiški (12—20 cm ilgio, 0.8—2 cm pločio), į galus siaurėjantys, pilkšvai žali, nestandūs, trumpesni už stiebą. Stiebas 25—30 cm aukščio, žalias, viršutinė dalis su melsvu apnašu. Žiedynas daugiažiedis (iki 70 žiedų), 2—4 cm ilgio, žydėjimo pradžioje kūgiškas, vėliau cilindriškas, visą laiką tankus, baigiasi nedideliu sterilių, truputį šviesesnių vamzdiškų žiedų kuokšteliu. Fertilūs žiedai ryškiai mėlyni, į žydėjimo pabaigą tamsiai mėlyni, pailgai ovališki, 0.6 cm ilgio, 0.4 cm pločio, į viršūnę susmaugti, viršūnėje balsvos šešiadantės skiautės. Žiedkočiai ilgoki (0.5 cm), žydrai žalsvi, nusvirę. Žydėti pradeda balandžio pirmoje pusėje ir žydi apie mėnesį laiko. Žiedai labai kvapūs.

Kekinė žydrė (Muscari racemosum). Savaime auga Europos stepėse iki pat subalpinių pievų ir Kaukazo platybių.
Šios žydrės svogūnėliai būna 1.2—1.7 cm skersmens, augalas pasiekia 1.6—2.0 cm. aukščio. Kekinės žydrės lapai 3—4, nestandūs, siaurai latakiški, 10—20 cm ilgio, 0.3—0.6 cm pločio. Stiebas 10—15, kartais iki 20 cm aukščio. Augalėlio žiedynas 3—6 cm ilgio, cilindriškas, jame iki 40 tamsių purpuriškai violetinių fertilių ir iki 20 truputj šviesesnių sterilių žiedų. Žiedai kvepia. Kekinės žydrės žydėjimo periodas prasideda nuo pavasario vidurio.

Tubergeno žydrė (Muscari tubergenianum Hoog). Savaime auga šiaurvakarių Irane. Svogūnas 3—5 cm aukščio, 1.8—2.2 cm skersmens. Lapai 2—3, iki 12—17 cm ilgio, 0.8—1.7 cm pločio. Stiebas 15—20 cm aukščio. Apyžiedis 0.4—0.6 cm ilgio, 0.4—0.5 cm skersmens. Fertilūs žiedai ryškiai mėlyni su baltais atsilošusiais danteliais, sterilių žiedų kuokštas šviesiai žydras. Žydi antroje pavasario pusėje.

Žydrių auginimas ir dauginimas

Žydrės gerai auga šviesiose saulėtose vietose ir pusiau pavėsyje. Tinka įvairios sukultūrintos dirvos, kur armens sluoksnis ne mažiau kaip 20 cm. Nelabai derlingos dirvos tręšiamos puvenomis, mėšlu, durpėmis. Geriau pakenčia kalkingas negu rūgščias dirvas.

Šiuos augalus galima persodinti įvairiu metu, bet geriausia, kai nudžiūsta lapai. Tada svogūnai kasami, rūšiuojami ir nuo rugsėjo mėnesio iki vėlyvo rudens vėl sodinami. Gėlynuose didesni svogūnai sodinami 6—8 cm gyliu, kas 10 cm. Tankiau sodinti nepatartina, nes gėlės labai greitai sutankėja, išauga daug svogūnėlių vaikučių ir greitai (po 1—2 metų) jie pradeda žydėti. Juos geriausia sodinti lysvėse 3—5 cm gyliu.

Sekios lengvai išsisėja. Augalai kryžmadulkiai, todėl, auginant tuo pačiu laiku keletą žydinčių rūšių, prisiveisia daug tarprūšinių sėjinukų. Norint išlaikyti rūšį, nereikia laukti, kol subręs ir išsisės sėklos, arba vienos rūšies augalus nuo kitos sodinti toliau.

Sėklomis dauginama retai, nes sėklos dygsta ilgai, o sėjinukai pražysta tik po 3—4 metų. Sėjama balandžio mėnesį iki 1 cm gylio. Pirmą kartą gėlės persodinamos po pusantrų metų.