Augalų kategorijos
Nertera – raudinių (Rubiaceae) šeimos augalas, kilęs iš kalnuotų Pietų Amerikos sričių, Naujosios Zelandijos ir Tasmanijos salos. Gentyje 15 rūšių. Gentis pavadinta dėl graikiško žodžio nerteros – žemas. Šliaužiojantys nerteros stiebai su smulkiais lapeliais uždengia visą vazono viršų ir galiausiai persisveria per vazono kraštą.
Peržydėjusi neryškiais žiedeliais, gėlė nertera aplimpa ryškiomis oranžinėmis uogomis. Ši gėlė paplitusi daugelyje pietinio pusrutulio kraštų. Kambaryje ją auginkite šviesioje, erdvioje vietoje, tik jokiu būdu ne saulėkaitoje.
Niekad neleiskite žemei išdžiūti. Vandenį pilkite i lėkštelę po vazonu ar į išorinį indą, tik nepalikite stovinčio vandens.
Jei laistysite iš viršaus, prasidės puvimas. Žiemą granadinę nerterą galima laikyti labai vėsioje, bet pliusinės temperatūros vietoje.
Vandens reikia nedaug, tik aplinka turi likti šviesi. Sode auginamas augalas, regis, pakelia nedideles šalnas.
Kambaryje dažniausiai auginama Granadinė Nertera (Nertera granadensis (Mutis) Druce. /sin. Nertera depressa Banks), kilusi iš Meksikos ir Vidurio Amarikos. Augalas visžalis, nedidelis, užauga iki 7-9 cm. Stiebai ploni, gležni, lapeliai maži, ovalūs. Žydi vasarą gelsvai žaliais žiedais, o vėliau subrandina ryškiai oranžines uogos. Jos išsilaiko per visą žiemą.
Kitos rūšies nertera – Nertera balfouriana Ckn., kilusi iš Naujosios Zelandijos. Tai visžalis iki 5-7 cm aukščio ir 25 cm skersmens augalas,. Lapeliai maži, žali, stiebai ploni ir išgulantys. Žiedai žalsvi, o uogos kriaušės formos ir ryškiai oranžiškai geltonos.
Paprastai nerteros auginamos kaip vienmetis augalas, tačiau jas galima auginti net keletą metų. Jos mėgsta labai šviesias patalpas ir gryną orą, bet reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tinkamiausia temperatūra – 15-20°C, jeigu ji pakyla virš 20°C, nertera labai greitai augina lapus, bet mažiau žydi, taigi prinoksta mažiau uogų. Todėl vasarą, pakilus temperatūrai, ją reikia išnešti į lauką ir laikyti ten iki rudens. Į kambarį vėl įnešama prieš šalnas.
Nuo kovo iki rugpjūčio nerteros reikia gausiai laistomos ir kas 3 savaitės tręšiamos silpnu trąšų tirpalu (1g/1litrui vandens). Tinka žydinčioms gėlėms skirtos trąšos. Būtina nuolat dažnai apipurkšti vandeniu. Žemė niekada neturi išdžiūti, nes augalas greitai nuleipsta, šaknys išdžiūva ir jis sunyksta. Rudenį ir žiemą nerteros laikomos šviesiame ir vėsiame (7-10°C) kambaryje. Tuo metu laistoma tik tiek, kad neišdžiūtų šaknys. Nudžiūvę ūgliai nukerpami.
Pavasarį augalas persodinamas į didesnį negilų, bet platų vazoną, nes jo šaknys auga į šonus. Sodinama į derlingą mišinį, kuris paruošiamas iš kompostinės, durpinės (lapinės) žemės, smėlio ir pridedama medžio anglies gabalėlių.
Dauginama nertera pavasarį kero dalimis. Padalintas keras palaikomas pavėsyje, kol prigyja, paskui prižiūrima įprastai.
Kenkėjai nerteras puola labai retai, dažniausiai amarai, kuriuos lengva nuplauti vandens srove. Ligos dažniausia užpuola, kai prastai prižiūrima. Jeigu augalas sudžiūsta – per mažai laistyta, nepurkšta vandeniu. Lapai ruduoja, jeigu nudegė saulėje arba trūksta maisto medžiagų.
