Japoninis puošmedis

Jei vieną rudens dieną kur nors bevaikštinėdami užuosite malonų saldumynų aromatą, tai nebūtinai reiškia, kad atsidūrėte prie konditerijos gamyklos. Galbūt savo lapus žemėn barsto netoliese augantis Japoninis Puošmedis (Cercidiphyllum japonicum)

Puošmedis MedisTai viena iš seniausių lapuočių medžių rūšių. Sistematiniu požiūriu puošmedis yra “vienišas” – jeigu ir buvo prieš milijonus metų jam giminingų augalų, dabar jų jau nebėra. Tad puošmedinių šeimoje tėra vienintelė puošmedžio gentis, o joje – vienintelė japoninio puošmedžio rūšis (Cercidiphyllum japonicum Sieb. et Zucc.) bei trys jos porūšiai. Puošmedžių miškai augo didelėse Kinijos ir Japonijos teritorijose prieš 26-66 milijonus metų (terciaro periode). Natūraliose augavietėse jų vis mažėja, užtat plačiai auginami viso pasaulio vidutinio ir subtropinio klimato šalių želdynuose.

PuošmedisSunku surasti gražesnį medį – idealiai taisyklinga jo laja, šakojimosi ir lapų forma dera su vešlia lapija, sodriai žalia vasarą ir geltona su rausvais bei oranžiniais atspalviais rudenį. Šiam medžiui reikia erdvės – per 10 metų jis išauga iki 4-6 m aukščio ir 2-3 m pločio, suaugęs paprastai siekia 12-18 m, bet gali pasiekti 30 metrų aukštį ir 20 m plotį. Jaunų augalų laja ovalo formos, senesnių – plataus pusrutulio, su žemai nusvirusiomis kraštinėmis šakomis. Gali turėti vieną, du arba keletą kamienų, ypač moteriškieji augalai (šis medis dvinamis). Ūgliai ploni, rausvai rudi, blizgantys. Žiedai smulkūs, žydi vos keletą dienų, kai skleidžiasi lapai. Bet jeigu pamatysite žydintį puošmedį, tikrai sustosite pasigrožėti.

Puošmedis auginimas (sodinukai pirkti vazone)Lapai priešiniai, 5-10 cm ilgio ir beveik tokio pat skersmens, smulkiai dantytais pakraščiais, nuo beveik apskritų iki kiaušiniškų ir širdiškų. Besiskleidžiantys lapai raudoni arba bronziniai, vėliau viršus pažaliuoja (dažnai su melsvu atspalviu), o apačia būna šviesiai melsvai žalsva.

Rudenį vyrauja geltona spalva, bet dažnai, ypač jeigu ruduo saulėtas, lapais nusidažo įvairiais raudonais, rožiniais, oranžiniais, žalsvais ir balsvais atspalviais. Kiekvienas lapas gali būti skirtingas, tarsi dailininko ištapytas švelniomis šiltomis spalvomis. O nukritę ant žemės lapai pakvimpa karamele ir vanile. Pasakojama, kad prancūzės rudenį mėgsta gerti arbatą po puošmedžiais, “užkandžiaudamos” tik jų kvapu (štai jų grakštumo paslaptis!). Galima šį kvapą “užkonservuoti” – keletą nukritusių lapų (jei drėgni – išdžiovinti tamsioje vėsioje vietoje) sudėkite į reto audinio maišelį. Visiškai sausi lapai nekvepia, bet vos sudrėkę ima skleisti aromatą. Taigi, palaikę maišelį virš arbatinuko garų ar pakabinę vonios kambaryje, galėsite mėgautis nepakartojamu kvapu iki kito lapų “derliaus”.

Puošmedžio auginimas ir priežiūraPuošmedžių beveik niekada nepuola nei ligos, nei kenkėjai, šalčiui jie taip pat atsparūs – tik labai šaltomis žiemomis apšąla ūglių viršūnės. Svarbiausia – drėgmė. Šie neaukštų kalnų ir slėnių augalai visiškai nepakenčia sausrų, ypač jauni. Svarbu ir derlinga, puri, ne per sunki dirva. Kad medžio forma būtų graži ir taisyklinga, jam reikia daug erdvės ir saulės šviesos. Šaknys auga plačiai ir negiliai, todėl persodinama atsargiai, su dideliu žemės grumstu, ir tik jauni augalai. Dauginti nelengva – sėklos dygsta neblogai, bet jų sunku gauti (dera negausiai net savo tėvynėje, natūraliose augavietėse), o atlankos ir vasaros auginiai šaknijasi labai sunkiai.

Japoninis puošmedis (Lapų spalvos)

Lietuvoje dar neteko matyti auginamų puošmedžių kultivarų, bet kitose Europos šalyse auginami puošmedžiai ‘Pendula’, ‘Tidal Wave’, ‘Amazing Grace’ (svyruokliniai), ‘Aureum’ (geltonais lapais), ‘Ruby’ (žemesnis medis rausvo atspalvio lapais), ‘Heronswood Globe’ (žemaūgis, rutuliška laja). Neseniai sukurtas kultivaras ‘Strawberry’, kurio lapai rudenį kvepia žemuogėmis. Tikriausiai nereikės ilgai laukti, ir šie augalai pasirodys Lietuvos prekybos centruose, o netrukus – ir mūsų sodybose.