Katpėdėlė augalas

Dvinamė katpėdė – daugiametė, 5-30 cm aukščio gėlė. Šakniastiebiai sumedėję, horizontalūs, ploni. Stiebų vienas arba keli, jie statūs, nešakoti. Pamatiniai lapai kastuviški, susitelkę į skrotelę, stiebiniai linijiški arba lancetiški, pražanginiai. Stiebai ir apatinės lapų pusės apaugę baltais pūkais. Graižai balti ir rožiniai, vienalyčiai, susitelkę stiebo viršūnėje į skėtiškas šluoteles arba kekes.

Dvinamė katpėdė Lietuvoje dažna. Mėgsta šviesias, saulėtas vietas, auga daugiausia pušynuose, sausose pievose, šlaituose. Gėlė žydi gegužės-liepos mėn. Sėklos subręsta rugsėjo mėn.

Vaistams skinami neišsiskleidę žiedynai. Peržydėję arba, išdžiūvus augalui, nubyrėję graižai vartojimui netinkami. Galima vartoti ir visą antžeminę dalį. Ji pjaunama augalui žydint. Džiovinama lauke, pavėsyje, arba tamsioje gerai vėdinamoje patalpoje.

Dvinamė katpėdė kaupia vitaminą K, todėl žiedų ar žolės užpilo geriama skrandžio, žarnyno, gimdos, dantenų ir nosies kraujavimui stabdyti. Žiedų užpilas dar turi tulžį varančių savybių, todėl mišinyje (lygiomis dalimis) su šlamučio žole vartojamas nuo hepatito, cholecistito. Turint daug žaliavos, vaikams nuo egzemų arba geltos daromos vonelės.
Užpilas gaminamas taip: valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas stikline vandens ir pakaitinama iki užvirimo. Po pusvalandžio nukošiama. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą kas 3 valandas.