Raktažolės (Primula L.) genties vardas kilęs iš lotyniško žodžio – prima – pirmas, ula – mažybinė forma.

Raktažolės gentis didžiausia raktažolinių (Primulaceae) šeimoje, kurioje yra virš 500 rūšių augalų. Raktažolės paplitusios Vakarų ir Vidurio Europoje, Pietų Skandinavijoje, Rusijos europinės dalies vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose, Baltijos šalyse, Sibire (Altajus, Obės, Angaros, Jenisejaus upių aukštupiai, Daūrija), Tolimuosiuose Rytuose (auga 12 rūšių) ir Mongolijoje.Trijų rūšių raktažolės gyvena ir už pusiaujo.

Štai raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), kuri plačiai paplitusi Šiaurės pusrutulyje, sutinkama ir Pietų Amerikoje (nuo Čilės iki Folklendo salų). Prakilnioji raktažolė (Primula imperialis) auga Javos salose, o magelaninė raktažolė (Primula magellanica) – Pietų Amerikoje. Be to, net 27 rūšių raktažolės auga Kaukaze, ypatingai jų daug Himalajų, Vidurio Azijos ir Pietvakarių Kinijos kalnų pievose. Rusijoje auga net 70 rūšių, 5 rūšys – Sachalinos ir Kurilų salose. Ypač retos bei saugomos raktažolių rūšys, porūšiai bei varietetai auga Europos, Indijos ir Rytų Azijos aukštikalnėse, drėgnose alpinėse, subalpinėse pievose, upelių ir upių pakrantėse, kalnuose prie tirpstančių sniegynų, pusiau pavėsinguose uolėtuose šlaituose ir šviesiuose retuose miškuose. Rožinė (Primula rosea), Bisėjaus (Primula beesiana), japoninė raktažolė (Primula japonica) ir Bulėjaus (Primula bulleyana) raktažolės auga užpelkėjusiose ar drėgnose pievose, aukštapelkėse. Orchidinė (Primula vialii) ir Ziboldo (Primula sieboldii) raktažolės mėgsta rūgščią žemę, bet gali augti ir neutralioje, o mažoji (Primula minima) raktažolė geriausiai jaučiasi kalkingoje žemėje. Kai kurių rūšių raktažolės – mezofitai, auga pievose, lygumose ir vandens telkinių pakrantėse.

Lietuvoje savaime auga raktažolė pelenėlė (Primula farinosa) ir pavasarinė raktažolė (Primula veris). Pelenėlė reta, auga Lietuvos šiaurinėje dalyje, drėgnose pievose, pamiškėse, šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose.

Visi pažįsta anksti pavasarį žydinčią pavasarinę raktažolę (Primula veris), kuri paplitusi visoje šalyje, savaime auga derlingose sausose pievose, saulėtuose kalvų šlaituose ir šviesiuose miškuose. Ji dažnai auginama darželiuose ir vadinama “rakteliais”. Žydi balandžio – gegužės mėn. geltonais varpelio formos žiedais. Žiedynas skėtiškas, sudarytas iš 7-25 žiedų. Gamtoje pasitaiko augalų su rudai raudonais žiedais. Gali ilgai augti vienoje vietoje nepersodinta. Dauginama sėklomis ir kero dalimis. Tai vaistinis augalas, turi daug vitamino C, o lapai tinka salotoms gaminti.

Sukryžminus pavasarines ir paprastąsias raktažoles, gauta veislė ‘Sunset shades’ didesniais ir raudonai rudais žiedais. Darželiuose auginama nemažai pavasarinės raktažolės porūšių bei hibridų.

Taip pat ankstyva, labai graži ir žemaūgė paprastoji raktažolė (Primula vulgaris), kuri savaime paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Mėgsta pavėsingas drėgnas vietas, auga lapuočių miškuose. Lietuvoje auginama darželiuose. Lapai lanceto formos, žiedai geltoni, pavieniai, piltuvėlio formos, bekvapiai. Žydi pavasarį balandžio-gegužės mėn. ir dažnai dar kartą rudenį. Sodinama pusiau pavėsyje, į drėgną, derlingą žemę. Jeigu vasara labai šilta ir sausa, raktažoles būtina laistyti. Kas 14 dienų jos tręšiamos mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Žiemoja nepridengtos. Dauginama sėklomis, kurios daigios tik 1 metai, arba kero dalimis (po žydėjimo).

Kambariuose plačiai auginami paprastosios raktažolės hibridai, kurie žydi ne taip gausiai, bet išsiskiria didžiuliais žiedais. Jie penkialapiai, pavieniai, tuščiaviduriai, įvairiausių spalvų ir atspalvių. Keras užauga iki 10 cm aukščio ir 15 cm skersmens. Labai gražios pilnavidurės ‘Granny Graham’ raktažolės violetiškai raudonais žiedais baltu pakraščiu. ‘Ken Dearman’ – pilnavidurės, miniatiūrinės, žiedai oranžiniai. ‘Quaker’s Bonnet’ – pilnavidurės, žiedai švelniai violetiniai.

Kambariuose gerai žydi ant šiaurinių ar vakarinių palangių, joms reikia 10-15°C šilumos ir išsklaidytos šviesos (saugoma nuo tiesioginių saulės spindulių). Laistoma reguliariai, bet saikingai, svarbiausia neperlaistyti. Namuose dažniausiai auginamos kaip vienmetis augalas. Pavasarį po šalnų galima persodinti į pavėsingą lysvę. Šie augalai labiau lepūs, lauke žiemai būtina pridengti 10 cm storio lapų sluoksniu. Tačiau hibridai neilgaamžiai, po keletos žiemų savaime sunyksta. Vasarą kas 2-3 savaitės tręšiama žydintiems augalams skirtomis trąšomis.

Labai mėgstama ir plačiai auginama dar viena žemaūgė – Julijos raktažolė (Primula juliae Kusn.). Savaime auga drėgnose Užkaukazės alpinėse pievose ir prie upelių. Augalas skrotelinis, lapai maži, iki 8 cm ilgio, žali, blizgantys ir raukšlėti, o lapkotis rausvas. Žiedai pavieniai, raudonai violetiniai, žiotys geltonos. Žydi balandžio-gegužės men. apie 25-30 dienų. Dauginama kero dalimis po žydėjimo. Auginama pusiau pavėsyje, derlingoje ir drėgnoje žemėje. Žiemai pridengti nereikia.

Sukurta daugybė veislių ir hibridų Julijos raktažolių didesniais įvairių spalvų ir atspalvių žiedais. ‘Schneeriesin’ – žiedai balti, ‘Ilona’ – geltoni, ‘Purpurriese’ – rausvi, ‘Wanda’ – violetiniai raudoni su geltonomis žiotimis, ‘Sunshine Star’ – tamsiai geltoni su oranžinėmis žiotimis. Neseniai išvesta ir Julijos raktažolių įvairiaspalviais pilnaviduriais žiedais.

Dar skaitykite apie raktažoles: