Augalų kategorijos
Miškinė Lelija (Lillium martagon) – lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai svogūniniai augalai, kurie natūraliai auga Pietų europoje, Azijoje.
Lietuvoje auga lapuočių ir mišriuose miškuose, tačiau labai retos. Liaudiškai Jėzaus lelija vadinama.
Miškinės lelijos užauga iki 1 m aukščio. Svogūnas geltonas, sudarytas iš pailgų kiaušiniškų, mėsingų žvynelių.
Lapai smailiomis viršūnėmis, pailgi, trumpakočiai. Žiedai nedideli, sudaro kekes, nulinkę žemyn. Apyžiedžiai dažnai užsirietę į lauko pusę, purpurinės spalvos su rausvai raudonomis dėmėmis. Žydi rausvai birželio mėn.
Vaisiai – šešiabriaunės dėžutės, kurioje pilna šviesių, rudų, plokščių sėklų.
Dauginama svogūnėliais arba sėklomis. Dauginasi lėtai. Augindami sode dalime dauginti svogūnų žvynais. Tokie sėjinukai pražys antrais, trečiais metais ar dar vėliau.
Sodinti lengvoje, purioje dirvoje, pusiau pavėsingoje vietoje ar net pavėsyje. Auga, žydi, daug vietos neužima.
Nepersodintos vienoje vietoje gali augti iki ~10 metų.
Lelijos meškinės ne tik dekoratyvumui, bet laikomos kaip natūralūs dažai, vaistai ir medingi augalai.
Svogūnuose yra mineralinių medžiagų. Žieduose – eterinių aliejų, lapuose – flavonoidų. Sibire svogūnai laikomi vitaminais praturtinančiu šaltiniu, tad kepami, verdami.
Žiemai pridengti nereikia.
