Gėlė Nakviša

Senovėje žmonės kalbėjo, kad laukiniai gyvūnai, pauostę arba suėdę nakvišų šaknų, prisileidžia žmogų ir paklūsta jam. Kažin ar tai tiesa, bet nakvišų kvapas iš tiesų puikus ir svaigina. Žiedeliai išsiskleidžia vakarop, kai atvėsta oras.

Gėlynuose dažniausiai auginama dvimetė nakviša (Oenothera biennis L.) ir jos kultivarai. Nakvišos žydi nuo birželio iki spalio. Stiebai statūs, nuo 20 iki 120 cm aukščio. Lapai lancetiniai, retai dantyti arba sveiki, iki 20 cm ilgio. Žiedeliai taisyklingi, 4-5 cm skersmens, skaisčiai geltoni, sutelkti šluotelės formos žiedynuose. Vakarais, naktį ir apsiniaukusiomis dienomis labai kvepia. Žydi antraisiais metais po sėjos. Sėklos daigios 3-4 metai.

Keturbriaunė nakviša (Gėlės)Keturbriaunė nakviša (Oenothera tetragona) kilusi iš Šiaurės Amerikos Vakarų. Auga 40-70 cm aukščio krūmu. Lapai ovalūs, melsvai žali, rudenį paraudonuoja. Žiedai geltoni, labai kvepia. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio.
Yra kultivarų rausvais, balsvais žiedais, žemais ir kompaktiškais kerais.

Dauguma nakvišų atsparios šalčiui ir sausrai. Geriausiai jaučiasi atvirose saulėtose vietose arba pusiau pavėsyje. Pavėsyje jų žiedai išsiskleidę ir dieną.

Nakvišoms tinka lengva, neutrali, derlinga ir vandeniui laidi žemė. Labai mėgsta trąšas. Peržydėję žiedai išskinami.

Dauginama sėklomis. Sėjama 0.5-1 cm gyliu gegužės pabaigoje – birželio pradžioje tiesiai į lysvę arba nešildomą inspektą. Žemė visuomet turi būti drėgna, nes sausoje nakvišos labai prastai dygsta. Daigeliai pikuojami kas 5-10 cm, o žiemai pridengiami eglišakėmis arba sausais lapais. Nakvišas galima dauginti atžalomis, taip pat kero dalimis (gegužės mėn., arba rudenį). Sodinama grupėmis, tinka sudėtinėms gėlių lysvėms, prie suolelio arba pavėsinės, kur ilgai vakarojama. Dera su astilbėmis, katilėliais, veronikomis, žydrūniais ir laibeniais.

Nakviša
Nakvišų žiedai