Petunija

Petunija – viena iš dažniausiai auginamų vienmečių gėlių. Amerikiečių duomenimis, petunijų sėklos sudaro apie 30 % visų parduodamų gėlių sėklų. Jų selekcija pradėta beveik prieš 200 metų. Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo heteroziniai hibridai – surfinijos, kurios dažnai auginamos įvairiuose induose, pakabinamuose krepšiuose. Daugelio svarbiausių pasaulio firmų vizitinė kortelė – originalūs petunijų hibridai.

Petunijų tėvynė – Pietų Amerikos tropiniai regionai, kur auga apie 35 šios genties rūšys. Pavadinimas kilęs iš brazilų kalbos žodžio petun – tabakas, nes augalas panašus į tabaką ir priklauso tai pačiai bulvinių šeimai. Dažniausiai auginama hibridinė petunija (Petunia x hybrida Vilm.). Tai hibridinė rūšis, kildinama iš natūraliai augančių petunijų rūšių. Europoje petunijos pradėtos auginti 1820 m., jos daugiametės, bet pas mus auginamos kaip vienmetės.

Petunijų šaknų sistema negausi, stiebai labai šakoti, statūs arba pusiau kylantys. Pagal aukštį jos skirstomos į žemas (iki 25 cm aukščio), vidutinio aukščio (26-35 cm) ir aukštas (aukštesnės kaip 35 cm). Lapai pražanginiai, ištisiniai, kiaušiniški, lygiakraščiai. Stiebai ir lapai apaugę paprastais ir liaukiniais plaukeliais. Žiedai viršūniniai ar pažastiniai ant trumpų žiedkočių. Jie pavieniai, taisyklingi, penkianariai, plačiai piltuviški.

Pagal žiedų dydį petunijos skirstomos į stambiažiedes (Grandiflora) – žiedai 7-13 cm skersmens, daugiažiedes (Floribunda arba Multiflora) – žiedai 5-8 cm skersmens ir smulkiažiedes (Miliflora) – žiedai smulkūs, 2.5-4 cm. Vainikėlio forma taip pat įvairi. Fimbriata tipo petunijų vainiklapiai garbanoti, Superbissima plačios žiotys ir garbanoti vainikėlio pakraščiai.

Petunijų žiedai būna įvairių spalvų, išskyrus ryškiai geltoną ir oranžinę. Jų žiotys dažnai kitokios, kartais išryškėja tamsesnės vainiklapių gyslos. Sukurti ir pilnaviduriai hibridai. Vaisius – kiaušiniška, smailiaviršūnė, daugiasėklė dėžutė su 100-300 sėklų. Sėklos daigios 2-3 metai. Stambiažiedės ir garbanotosios petunijos, bei įvairios jų atmainos – surfinijos, kalibrachojos sėklas užmezga labai sunkiai arba visai neužmezga.

Panašių veislių petunijos jungiamos į atskiras sodines grupes, pvz.: Petunija hybrida grandiflora fimbriata – garbanotosios stambiažiedės hibridinės petunijos (iki 75 cm aukščio, žiedai 10-12 cm skersmens, vainikėlio pakraščiai garbanoti).

Petunijų selekcija pradėta XIX a pirmoje pusėje. Pirmoji veislė buvo išvesta ir aprašyta 1839 m., o 1855 sukurtos pirmos pilnavidurės petunijos. Vėliau Vokietijoje išvestos ir petunijos garbanotais žiedų pakraščiais. 1881 m pasirodė pirmosios stambiažiedės petunijos. Petunijų selekciją labai pakeitė heteroziniai hibridai. Po antrojo pasaulinio karo JAV buvo sukurtos konteinerinės technologijos šių petunijų daigams auginti.

XX a. 7-8 dešimtmečiuose selekcininkų, genetikų ir citologų bendromis pastangomis atsirado unikalūs nauji hibridai, gavę surfinijos (Surfinia) prekinį pavadinimą. Jos panašios į svyrančias petunijas, jų stiebai svyrantys, lankstūs, žiedų viduriukas visuomet su tamsia ar šviesia dėme. Surfinijos dauginamos tik auginiais, nes sėklų neubrandina arba sėjinukai neatitinka veislės požymių. Dar viena naujovė – petunija ‘Million Bells’, kurii labai gausiai žydi smulkiais žiedeliais. Neseniai pasirodė svyranti petunija arba kalibrachoja (Calibrachoa) smulkiais gelsvais ir plytiškai raudonais žiedeliais. Ji vadinama vienos iš tėvinių rūšių Petunia calibrachoa vardu.

Smulkiažiedės petunijos pražysta po 70-75 dienų nuo sėjos, o stambiažiedės – 10-15 dienų vėliau. Pilnavidurės, garbanotosios petunijos, surfinijos, kalibrachojos dauginamos auginiais. Jie pjaunami kovo-balandžio mėn. nuo dauginimui skirtų augalų, išlaikytų per žiemą sausame, gerai vėdinamame, 12-14°C temperatūros šiltnamyje arba kitoje patalpoje. Geriausiai įsišaknija 12-16°C šilumoje.

Petunijoms parinkite saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Pilnavidures ir stambiažiedes geriau sodinti balkonuose, terasose, gėlinėse prie namų, kur nepasiekia stiprūs vėjai ir lietūs. Dirvai nereiklios, gerai auga laidžiame priemolyje arba priesmėlyje. Per sausras būtina dažnai laistyti, per vasarą – nuolat tręšti. Tinka skystos kompleksinės trąšos, ypač su kaliu. Petunijas galima tręšti atskiestomis galvijų mėšlo srutomis (daigus ir kraunančias pumpurus). Kad ilgiau žydėtų nuolat išskinami peržydėję žiedai. Stambiažiedės petunijos mėgsta šilumą ir vėsiu oru nustoja žydėti, joms reikia daugiau drėgmės ir maisto medžiagų.

Petunijas pažeidžia bakteriniai vytuliai, šaknų puviniai, pilkieji puviniai, miltligės, įvairios dėmėtligės, virusai. Virusams labiausiai jautrios surfinijos. Viruso pažeisti augalai nusilpsta, pagelsta lapai, prasčiau auga ir žydi ir galiausiai žūva. Virusuotas petunijas reikia išrauti ir sunaikinti, nes užkrės kitas.