Tankiažiedis smidras

Šiai labai tvirtai kambarinei gėlei nekenkia nei saulė, nei pusiau pavėsis, nei žemesnė temperatūra (iki maždaug 5 °C). Mėgsta būti gausiai laistoma, bet jei kada žemė ir išdžiūva, nieko tokio. Net sausas kambario oras nepražudo smidro. Jei nepakanka drėgmės ar vandens, linijiški lapeliai pagelsta ir nukrinta. Per sausrą taip atsitinka ir Pietų Afrikoje, iš kurios smidras kilęs.

Jei lapai ima kristi, palaistykite gausiau, ir augalas lengvai atsigaus. Žemėje slypi blyškūs šakniagumbiai, kurie sulaiko drėgmę. Po kiek laiko jie išlenda į paviršių, ir tada reikia augalą persodinti į didesnį vazoną. Persodinimo metu smidrą galima padalyti ir smarkiai apgenėti.

Ant plonų svyrančių stiebų augantys gėlės lapeliai anksčiau ar vėliau nubyra. Lapai turi minkštus spygliukus, todėl nekantriems švaros mėgėjams geriau su smidru neprasidėti. Dažniausiai auginama ‘Sprengeri’ veislė. Jos laisvai svyrantys stiebai apkibę žaliais linijiškais lapeliais.
Dabar vis dažniau pardavinėjama kita veislė – ‘Meyeri’. Jos šakelės panašios į ilgas, cigaro pavidalo plunksnas, kurios iš pradžių auga tiesios, o paskui nuo savo svorio nusvyra žemyn. Šis smidras gerai auga pavėsyje.