Tikrasis gvazdikas

Pas mus auginami kaip dvimečiai augalai. Pagal Vaismantelį (Weissmantel) jie skirstomi į dvi grupes: 1) žydinčius vieną kartą ir 2) remontantinius.

Pirmai grupei priklauso: a) paprastieji sodo gvazdikai (Landnelken), b) Vienos nykštukiniai gvazdikai (Wiener Zwergnelken), c) Grenadiniai (Granatnelken), d) ankstyvieji Nicos gvazdikai ir kt. Antrai grupei priklauso: Tiž de Fer (Tige de Fer) ir Reginos gvazdikai, tačiau jie pas mus mažai žinomi.

Pas mus labiausiai išplitę Grenadiniai. Jie sėjami gegužės mėn. pabaigoje birželio mėn. pradžioje į šaltus inspektus. Daigai pikuojami du kartus. Į pastovią vietą sodinami rugpiūčio mėn. antroje pusėje 30 cm atstumu.

Gerai auga saulėtose vietose ir kalkingose, vandeniui pralaidžiose, daug puvenų turinčiose priemolio dirvose. Šalčiams atsparūs, tačiau mūsų šalyje dažnai nukenčia nuo per didelės sniego dangos bei užsistovėjusio pavasarį vandens. Žiemos metu daug žalos padaro pelės ir kiškiai.

Žydi sekančių metų liepos mėn. Jeigu antraisiais po sėjos metais žydi menkai ir jų krūmai smarkiai neišbujoja, labai gausiai žydi trečiaisiais metais. Dideli krūmai blogai žiemoja.

Labiausiai vertinamos šių gvazdikų žiedų puokštės. Tinka ir gėlynams apsodinti. Jų pilkšvos spalvos krūmai yra dekoratyvūs nuo ankstyvo pavasario ligi vėlyvo rudens (pakelia iki 10° C šaltį).