Augalų kategorijos
Pilnas lotyniškas Kalocefalo gėlės pavadinimas yra Calocephalus brownii (Calocephalus brownii, pagal atradėjo pavardę), sinonimas – Leucophyta brownii, šeima Astrinių (Graižažiedžių, Asteraceae). Iš pirmo žvilgsnio jis labiau panašus į džiovintą augalą nei į gyvą. Tačiau jis labai gyvas, ir tai įrodo jo maži, maždaug 1 cm skersmens, šviesiai gelsvai žali žiedai, kuriuos pamatysite vasaros viduryje.
Calocephalus yra kompaktiškas, nedidelis krūmelis, kurio skersmuo geromis sąlygomis per keletą metų pasiekia apie 1 m, o aukštis – tiek pat.
Išskirtiniausia kalocefalo savybė – jo stiebai ir lapai padengti sidabriškai baltais plaukeliais, kurie apsaugo augalą nuo intensyvios šviesos ir padeda sumažinti garavimą. Lapai labai maži, iki 4 mm ilgio. Todėl augalas turi korališką pavidalą, o spalva švelniai pilka – sidabrinė. Ši spalva kažkiek primena Senecio žilę ar Angelo sparnais vadinama žilės atmaina
Apskritai auginimo sąlygos labai panašios į sukulentų auginimo sąlygas. Namuose auginamą augalą reikia saikingai laistyti vegetacijos metu, žiemą – ribotai, neleidžiant dirvožemiui visiškai išdžiūti.
Be to, prieš laistymą ir po jo būtina išpurenti dirvą, kad ji nesukietėtų ir šaknys gautų pakankamai deguonies.
Sodinimui vazone tinka velėnos, lapinės žemės ir smėlio mišinys (1:1:2). Be to, kalocefalams svarbus geras drenažas. Galite naudoti keramzitbetonio akmenukus arba smulkų žvyrą. Auginiai turėtų būti įšaknydinami vidutinio drėgnumo smėlyje.
Kasmet po žydėjimo augalas genimas, kad įgytų norimą formą. Kai kuriais duomenimis, augalo nepuola kenkėjai. Augalo gimtinė – saulėti ir sausringi kraštai todėl pagrindiniai pavojai – perlaistymas ir dėl to dirvožemyje užsistovėjęs vanduo, kuris lemia augalo žūtį.
