Nuotraukoje augalas Sinavadas (Aquilegia)

Daugiametis, 30—80 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, viršutinė dalis šakota, plaukuotas arba plikas. Pamatiniai lapai su ilgais lapkočiais, dukart trilapiai; lapeliai beveik apskriti arba kiaušiniški, su bukomis, apskritomis viršūnėmis. Stiebiniai lapai spirališkai išsidėstę, 1-2 kartus trilapiai. Visi lapai pūkuoti.
Žiedai dideli, dvispalviai: mėlyni, violetiniai, rausvi, balti. Vaisius — sausas, atsidarantis. Sėklos juodos, blizgančios.
Žydi birželio—liepos mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio— rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis.
Auga miškuose, krūmuose, šlaituose. Auginamas darželiuose, kapinėse.
Vaistams vartojama žolė. Ji pjaunama sinavadams pradėjus žydėti.
Žaliavoje yra alkaloidų, glikozidų, flavonoidų, kumarinų, mineralinių ir kitokių medžiagų. Augalas dekoratyvus, nuodingas, saugomas.

Sinavadų auginimas

Iš daugiau kaip 50 sinavadų rūšių Lietuvoje savaime auga tik paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris). Nors ši rūšis gamtoje pasitaiko gana retai, dar neseniai sinavadas buvo labai mėgstama kaimo darželių gėlė. Šiuo metu gėlynuose dažniausiai auginamos hibridinės kilmės veislės įvairiausių spalvų žiedais. Laukinės sinavadų rūšys, paplitusios Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, taip pat gana dekoratyvios, kai kurios originalios. Kultūriniai sinavadai užauga iki 50–70 cm aukščio, tik kai kurios kalnų rūšys būna žemaūgės. Visos sinavadų veislės gausiai žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Po žydėjimo nupjovus kerus neretai pražysta antra kartą vasaros pabaigoje.