Augalų kategorijos
Augalas vadinamas Citrinine melisa (Lemon balm) iš tiesų botanikoje žinomas kaip Vaistinė melisa (Melisa officinalis L.) – ji kilusi iš Pietų Europos, kur gerai žinoma nuo senų laikų. Europoje buvo auginama kaip puikus medingas augalas, o medus labai kokybiškas. Lotyniškas melisos pavadinimas kilęs iš graikiškojo žodžio ‘melisa‘ – tai reiškia medų nešančią bitę. Lietuvoje auginama kaip vaistinis, prieskoninis ir medingas augalas.
Tai notrelinių šeimos daugiametis, žolinis, 60-100 cm aukščio augalas. Stiebas status, šakotas, keturbriaunis. Lapai priešiniai, kiaušiniški, karbuoti, dantyti, viršutinė pusė truputį plaukuota, blizganti, apatinė plaukuota tik prie gyslų. Žiedai sutelkti po 4-12 viršutinių lapų pažastyse. Vainikėlis balsvas arba šviesiai rausvas, taurelė liaukinga, apaugusi plaukeliais. Vaisiai (sėklos) pailgai kiaušiniški, tamsiai rudi. 1000 sėklų sveria vos 0.5 g.
Melisos žiedų nektarą bitėms sunku pasiekti, todėl dalį jo suvartoja kamanės. Dauguma bitininkų melisą painioja su citrinine katžole (Nepeta cataria var. citriodora (Becher) Balbis).
Dauginama kero dalimis ir sėklomis. Sėjama gegužės pradžioje tiesiai į purią daržo lysvę. Sėklos labai smulkios, sudygsta per 14-28 dienas. Jauni daigeliai auga lėtai, reikia keletą kartų ravėti, kad nenustelbtų piktžolės. Kai susiformuoja 3–4 tikrieji lapeliai, retinama kas 25-30 cm arba sodinama į nuolatinę vietą.
Citrininė melisa mėgsta saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą ir lengvą, bet trašią, pakankamai drėgną, purią dirvą. Šaltą ir besniegę žiemą iššąla, ypač jeigu kerai seni. Žiemai verčiau pridengti eglišakėmis arba mulčiuoti durpėmis.
Lietuvoje melisos prabunda balandžio mėn., pražysta antraisiais augimo metais ir žydi nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio, apie 18-22 dienas. Rugsėjo pradžioje arba subręsta sėklos. Augalas daugiametis, bet geriausiai auga ir dera 3-4 metai, paskui verčiau pakeisti naujais augalais.
Antžeminė citrininės melisos augalo dalis prieskoniams arba arbatoms pjaunama prieš pat žydėjimą, giedrią dieną, kai nukrinta rasa. Prieskoniams, arbatoms džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, plonu sluoksniu. Gerai išdžiovinta žaliava laikoma sandariuose induose.
Lapuose ir žieduose randama 0.2-0.3 % eterinio aliejaus, kuriame daugiausiai citralio. Jis augalui suteikia malonų, gaivinantį kvapą, kuris kvepia panašiai kaip citrinos. Vaistinėje melisoje yra apie 150 mg proc. askorbino rūgšties, 4-5 proc. rauginių medžiagų, gleivių, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, saponinų, kumarino, flavonoidų.
Liaudies medicinoje melisa vartojama kaip raminantis, skausmą mažinantis vaistas. Galima skalauti burną, kai skauda dantis arba dantenas. Melisos arbata skatina prakaitavimą, gerina medžiagų apykaitą. Žolės nuoviras geriamas, kai svaigsta galva, skauda skrandį, kamuoja stresai ir nemiga.
Šviežiais ir džiovintais melisos lapais ir ūgliais skaninamos salotos, sriubos, mėsos, žuvies patiekalai, gaivinantieji gėrimai, arbatos marinatai, aromatizuojami likeriai ir vynai. Vaistinė melisa ypač populiari Europos ir Arabų šalių virtuvėse. Šių šalių gurmanai ja aromatizuoja laukinių paukščių, jautienos, kiaulienos bei avienos patiekalus.
Melisos augals dekoratyvus – egzistuoja išvestų atmainų margais lapais, tarp jų populiari melisa gelsvai žaliais lapais ‘golden‘.
