Gėlė aguona

Aguoninių (Papaveraceae) šeimos žoliniai, šakota liemenine šaknimi augalai, turintys po žievės odele baltų pieno sulčių. Aguonos paplitusios netropikinėse Šiaurės pusrutulio srityse. Lietuvoje savaime auga tik vienmetės bei dvimetės rūšys. Daugiametės dekoratyvinės auginamos darželiuose.

Alpinė aguona (Papaveraceae alpinum L.). Gana žema, nuo 10 iki 30 cm aukščio aguona. Laisvai auga Alpėse, Sibire. Lapai pilkai žali, smulkūs, dukart plunksniškai suskaldyti. Žiedai balti, oranžiniai. Žydi birželio—liepos mėn. ir pakartotinai nuo rugpiūčio mėn. vidurio iki rugsėjo mėn. pabaigos.

Pažiedlapė aguona (Papaveraceae bracteatum Lindi.). Savaime auga tik Kaukaze. Tai viena iš gražiausių aguonų su stambiais, iki 16 cm pločio, raudonais žiedais. Vainiklapiai prie pagrin­do turi didelę pailgą tamsią dėmę. Rūšiai būdinga tai, kad yra 2—5 cm ilgio lancetiški arba kiaušiniškai lancetiški pažiedlapiai su skiautėtais pieviniais priedėliais pakraščiuose. Stiebo aukštis — 100—120 cm. Lapai dideli, šeriuoti, iki 25— 30 cm ilgio. Pradeda žydėti gegužės mėn. pabaigoje. Žydi 15—20 dienų. Po peržydėjimo lapai dekoratyvūs išsilaiko ilgiau, negu rytinės aguonos (P. orientale L.).

Kaip kultūrinis augalas kultivuojamas Europoje jau nuo XVIII a. pradžios. Gražesnės veislės: Mssr. Perry — abrikosinės spalvos žiedais; Perry’s White — baltais žiedais; Vūrttem bergia — tamsiai raudonais žiedais.

Plikastiebė aguona (Papaveraceae nudicaule L.). Savaime auga Sibi­re, Mongolijoje, Vidurinėje Azijoje. Stiebas 20—40 cm aukš­čio. Lapai šviesiai žali, kartais su pilku atspalviu. Žiedai gel­toni, balti, oranžiniai, 6—8 cm pločio. Yra kultūrinių veislių su pilnaviduriais žiedais. Žydi nuo birželio mėn. iki rugsėjo mėn. pabaigos. Gausiai išsisėja.

Rytinė aguona (Papaveraceae orientale L.). Savaime auga Kaukaze, Irane, Turkijoje, Mažojoje Azijoje. Stiebas 90—100 cm aukš­čio. Žiedai dideli, ugninės raudonos spalvos su didele kvad­ratine juoda dėme žiedo viduryje. Pažiedlapių nėra arba 1—2, trumpučiai, be skiautėtų priedelių pakraščiuose. Lapai dideli, šiurkščiai plaukuoti. Žydi birželio mėn., 15—20 dienų. Po per­žydėjimo lapai greit paruduoja ir augalas netenka dekoratyvumo. Yra daug įvairiaspalvių kultūrinių veislių: Brilliant — ryškiai raudonais žiedais; Victoria Luise — gelsvai raudonais.

Aguonos yra šviesamėgiai augalai, todėl jas sodinti reikia atviroje saulėtoje vietoje. Auga įvairiose, gerai įdirbtose dir­vose. Pavasarį reikia tręšti mineralinėmis ir organinėmis trą­šomis. Gerai prižiūrimi kerai gali augti vienoje vietoje dau­giau kaip 10 metų.

Dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai. Paprasčiau daugin­ti sėklomis. Alpinė ir plikastiebė aguona veisiama tik sėklomis. Sėklos sėjamos rudenį ar anksti pavasarį į lysves arba iš kar­to į tinkamai paruoštą nuolatinę vietą. Tankiai sudygusius sė- jinukus geriau ne pikuoti, bet vietoje praretinti 15—25 cm atstumu. Jauni kereliai persodinimą palyginti gerai pakelia, tačiau senesni kerai ilgai skursta ir normaliai žydėti pradeda tik antraisiais trečiaisiais metais.

Vertingesnės veislės ar pilnavidurės formos dauginamos kerelių dalijimu. Kerelius geriausia dalyti rudenį, kada pra­deda augti nauji lapai; skirstant svarbu išsaugoti kuo dau­giau šaknų.

Tinka sodinti grupėmis gazone ar mišriose lysvaitėse kartu su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Alpinė ir plikastiebė aguo­na dar auginama alpinariumuose. Aguonų ilgastiebiai žiedai tinka puokštėms, tačiau vandenyje trumpai laikosi; ilgiau iš­silaiko, jei žiedai skinami dar neišsiskleidę ir tuojau merkia­mi į silpnai rožinės spalvos kalio permanganato tirpalą. Kote­lių galus vandenyje reikia nukirpti. Kai kas rekomenduoja kotelius prideginti.