Kambarinė gėlė pasiflora
Vijoklinės pasiflorinių šeimos gėlės pasipuošusios nuostabiais žiedais ant jaunų šakelių. Žydi nuo birželio iki spalio mėnesio. Netinkamai prižiūrimos žydi blogai. Žiedai dideli, violetiniai; lapai su 5—7 skiltimis; žiemoja vėsioje vietoje. Šiltai patalpai rekomenduotina Passiflora racemosa veislė su kekėmis raudonų žiedų ir Passiflora violacea, kurios žiedai panašūs į Passiflora coerulea. Pradeda augti pavasarį. Vasario—kovo mėnesį. Per ilgas šakas nupjauti, paliekant 4—8 pumpurus. Jei norima didesnio augalo, mažiau pašalinama šakų. Persodinti į rupią vidutinio sunkumo, trąšią puveninę žemę; nepažeisti šaknų. Bent kelis kartus iš eilės sodinti į tokio pat dydžio vazoną. Šaknų gniužulą galima sumažinti. Iš pradžių laikyti silpnai apšviestoje, vėliau saulėtoje vietoje. Laistyti kaskart gausiau, purkšti. Vasarą ir rudenį intensyviai auga ir žydi. Patalpa saulėta, vėdinama, šilta. Passiflora coerulea ir Passiflora racemosa galima išnešti į lauką ir pastatyti atviroje saulėje, užuovėjoje. Laistyti gausiai, iki rugsėjo mėn. tręšti (3—4 g/l) kas savaitę mišiniu, kuriame mažiau azoto. Peržydėjusius žiedus šalinti. Saugoti nuo voratinklinių erkučių. Rudenį ir žiemą temperatūra kiekvienai rūšiai skirtinga. Laistyti saikingai. Passiflora coerulea temperatūra 5—10°C. Jei patalpoje centrinis šildymas, tai pakanka gruodžio ir sausio mėn. palaikyti vėsiame, apyšviesiame rūsyje. Passiflora violacea ir Passiflora racemosa tinkamiausia temperatūra 12—18°C, šviesi vieta. Nesvarbu, jeigu lapai krenta. Net visai numetusios lapus gėlės pavasarį vėl sužaliuoja. Dauginti geriausia palaipomis, kurios atskiriamos persodinant. Kai oras drėgnas ir šiltas, įsišaknija greičiau. Greitai įsišaknija vasarą nesumedėję Passiflora coerulea ūgliai, kitų rūšių ne taip greit. Dauginti pavasarį sėklomis gana sudėtinga.